Kreivakaklystė – (tortikolis) kaklo deformacija. Tai įgimta arba įgyta kaklo deformacija, kuriai būdinga netaisyklinga galvos padėtis (pasvirimas ir pasukimas į šoną). Pagal dažnumą ji užima trečią vietą tarp įgimtų raumenų ir kaulų sistemos ligų, po įgimtos šleivapėdystės ir įgimto klubo sąnario išnirimo. Dažniausiai pasitaiko raumenų kreivakaklystės forma.
Priežastys.
Įgimta kreivakaklystė.
Raumeninė forma – krūtinkaulio mastoidinio raumens displazija deformacijos pusėje sutrumpėjimo forma.
Kaulinė forma – papildomas kaklo kaulo buvimas arba stuburo kaklo segmento apsigimimas, pleišto formos pusslankstelių buvimas.
Įgyta kreivakaklystė – neurogeniniai ir dermatogeniniai sutrikimai, traumos (rotacinis pažeidimas), uždegimai (Griselio liga, miozitas, limfadenitas).
Klinikinis vaizdas.
Galvos pakreipimas į pažeistą pusę, smakras pasuktas priešinga kryptimi.
Esant negydomai kreivakaklystei, aptinkama kaukolės ir krūtinės kaulų deformacija. Kaulų pokyčiai rentgeno nuotraukoje.
Dažniausiai kreivakaklystė yra įgimta (kai sutrinka vaisiaus vystymasis) arba atsiradusi dėl gimdymo traumos. Dažniau pasitaiko mergaitėms. Dažnesnė kreivakaklystė būna iš dešinės kaklo pusės. Įgyta kreivakaklystė būna, kai dėl ligos ar traumos susitraukia vienos kaklo pusės raumenys ir kiti minkštieji audiniai arba kai ties kaklu iškrypsta stuburas.
Kreivakaklystė gali atsirasti ir dėl kaklo likusių randų (pvz., po nudegimo). Ligonio galva yra pakrypusi į pažeistąją kaklo pusę, kiek atlošta, smakras – pakeltas ir pasuktas į sveikąją kaklo pusę. Jei ligonis laiku negydomas, į pažeistąją pusę išlinksta jo kaklas, vėliau ir stuburas ties krūtine. Galva tampa asimetriška, nes nesveikojoje pusėje veidas ir kaukolė auga lėčiau.
Gydymas.
Konservatyvus raumeninė kreivakaklystės gydymas turėtų prasidėti nuo 2 savaičių amžiaus.
Susideda iš korekcinės gimnastikos pratimų, masažo, šilumos procedūrų, elektroforezė.
Siekiant išlaikyti vaiko galvą pasiektoje padėtyje, rekomenduojama dėvėti apykaklę.
Jei konservatyvus gydymas yra nesėkmingas ir krūtinkaulio raumuo smarkiai neišsivystęs, rekomenduojama chirurginė korekcija. Po kurios yra dedamas kaklo įtvaro antkaklis (pvz., gipsinis).
Vėliau reikalinga fizioterapija, masažas, mankštos terapija, dedamas nuimamas puskorsetas su galvos laikikliu.
Įgimta kreivakaklystė nustatoma jau pirmosiomis kūdikio gyvenimo dienomis. Gydyti ligonį pradedama, kai jam sukanka 2 mėn. Svarbiausias gydymo metodas – gydomoji mankšta.
Geriausia, kad jos pratimų išmoktų ir kūdikį mankštintų pati motina. Mankštinamo kūdikio smakrą viena ranka reikia pasukti į pažeistąją kaklo pusę, kita – palenkti kūdikio galvą į sveikąją. Taip galva palaikoma keletą sekundžių. Pasukti ir palenkti reikia labai atsargiai ir švelniai, kad mankštinamam kūdikiui neskaudėtų. Tokie pratimai daromi 4-5 kartus per dieną po 5-10 min. Kiekvienąkart pabaigus mankštą, sveikoji kūdikio kaklo pusė atsargiai pamasažuojama.
Gerai veikia šilumos procedūros. Kūdikis mankštinamas ir masažuojamas tol, kol kreivakaklystė išsitaiso ir dar keletą mėnesių po to (dažniausiai toks gydymas trunka ištisus metus). Kad kūdikis laikytų galvą reikiamoje padėtyje, naudojamas tam tikras tvarstis.
Kūdikį, kuriam yra kreivakaklystė, patartina guldyti taip, kad jis kuo dažniau pasuktų veiduką į nesveiką kaklo pusę, pvz., iš tos pusės reikia pakabinti ryškų žaislą.
Kartais dėl kreivakaklystė ligonis operuojamas; geriausia operuoti 2-4 m. vaiką. Vyresniam vaikui ar suaugusiam operacija padeda tik iš dalies.