Spazmofilija (lot. spasmophilia < gr. spasmos – traukulys + philia – polinkis) – vaiko mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimas; reiškiasi traukuliais.

Dažniau pasitaiko sergantiems rachitu, dirbtinai maitinamiems 6-15 mėn. kūdikiams žiemos pabaigoje ir pavasarį. Dėl ultravioletinių saulės spindulių poveikio organizme aktyvuojasi vitaminas D, todėl kalcio daugiau susikaupia kauluose, o kraujyje sumažėja; pakinta kalcio ir fosforo santykis. Tai padidina nervų sistemos dirglumą. Kai dėl kokios nors priežasties (pvz., karščiuojant, viduriuojant, ilgai verkiant) atsiranda alkalozė, nervų sistemos dirglumas dar padidėja ir gali atsirasti traukuliai.

Esant slaptajai spazmofilijai stadijai, kūdikis būna irzlus, blogai miega, prakaituoja, kartais jam sutrinka virškinimas. Jei jis suserga ūmine virusine liga, ima karščiuoti, gali prasidėti ryškioji spazmofilijos stadija – atsiranda traukuliai ir gerklų spazmas.

Lengvu atveju kūdikis tik išblykšta ir sustingsta. Kartais per traukulių priepuolį plaštakos ir pėdos įgauna neįprastą formą, ima trūkčioti veido, rankų ir kojų raumenys, galva atsilošia, kojos būna ištiestos. Traukuliai trunka nuo kelių sekundžių iki 20-30 min, gali būti keletą kartų per dieną.

Dėl gerklų spazmo pasidaro sunku kvėpuoti; įkvepiama garsiai, panašiai į gaidžio giedojimą. Kartais balso plyšys visiškai susiaurėja (tai paprastai trunka keletą sekundžių), ligonis nesėkmingai bando įkvėpti, pamėlynuoja, netenka sąmonės.

Prasidėjus spazmofilijos priepuoliui, būtina skubiai kviesti gydytoją. Jei atsirado gerklų spazmas, kol atvyks gydytojas, reikia bandyti kūdikiui sužadinti kvėpavimą: jį papurtyti, padirginti liežuvio šaknį, apipurkšti veidą šaltu vandeniu; jei ištiko traukuliai – atidaryti langą, saugoti, kad kūdikis nesusižeistų. Ligonis dažniausiai guldomas į ligoninę.