Spazmas (gr. spasmos – traukulys) – mėšlungis, staigus nevalingas raumens arba raumenų grupės susitraukimas. Tai yra nevalingas skersaruožių ar lygiųjų raumenų, dažnai skausmingas, susitraukimas. Atsiranda dėl centrinės ir periferinės nervų sistemos pažeidimų (sutrikimų). Būna sergant kai kuriomis ligomis (pvz., spazminiu paralyžiumi) arba kyla dėl kokio nors skausmingo dirgiklio poveikio.
Sutrikimo metu, nervinės ląstelės pradeda funkcionuoti netinkamai, dažniausiai trumpalaikiai staigūs impulsai išsiunčiami į raumenis, kurie reaguoja savaiminiais trūkčiojimais ir traukuliais. Skersaruožių raumenų spazmas (pvz., ištikus paralyžiui) trukdo judėti, lygiųjų raumenų (pvz., bronchų sienelės spazmas sergant bronchine astma) sutrikdo organo veiklą.
Dėl spazmo padidėja raumenų tonusas (raumenys įsitempia, sustiprėja sausgyslių refleksai). Smarkiausi iš skersaruožių raumenų spazmų yra žasto, plaštakos, rankos pirštų ir šlaunies pritraukiamųjų, dilbio ir pado lenkiamųjų, šlaunies, blauzdos ir pėdos tiesiamųjų raumenų spazmai.
Traukuliai, lydimi sąmonės netekimu, nurodo pavojingos ligos ar sunkios pavojingos organizmo būklės buvimą.
spazmofilija – vaikų liga, kuri prasideda dėl mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimo, būdingas nervų sistemos dirglumas ir traukuliai.
Spazmų atsiradimo faktoriai.
Traukuliai pasireiškia staigiu susitraukimo ir atsipalaidavimo pasikeitimu arba užsitęsusia įtampa (toniniais traukuliais). Atsiranda sergant epilepsija, galvos smegenų traumomis, spazmofilija, infekcinėmis ir kitomis ligomis. Taip pat gali būti susiję su sistemingu raumenų pervargimu – vadinamu profesiniu traukuliu ar mėšlungiu (pvz., kojų raumenų mėšlungis bėgikams ir futbolininkams ir kt.), plaukiant šaltame vandenyje ir kt.
Spazmų daugiausia atsiranda sergant nervų sistemos ligomis (epilepsija, stablige, neurozėmis), apsinuodijus, sutrikus medžiagų apykaitai ir sutrikus endokrininių liaukų veiklai. Kai kuriems pacientams jie atsiranda arba sustiprėja veikiant išoriniams dirgikliams (netikėtas garsus garsas, adatos dūris ir pan.), giliai kvėpuojant, būnant tvankioje patalpoje, piktnaudžiaujant alkoholiu.
Priepuoliai, priklausomai nuo griaučių raumenų įtraukimo stiprumo, gali būti vietiniai (lokalus) arba bendrieji. Vietinis spazmas dažniau pasireiškia esant židininiam galvos smegenų žievės motorinių centrų dirginimui, susijusiu su vienų ar kitų galūnių, veido, liemens raumenų grupės inervacija. Tokiu atveju atsiranda konvulsinis rankų, pėdų ir veido raumenų susitraukimas.
Spazmų metu kūną gali apimti tiek vieno raumens spazmas tiek atsiranda viso kūno traukuliai. Stiprių spazmų metu žmogus sustingsta, epilepsinio spazmo metu aptemsta sąmonė, akių žvilgsnis sustingsta, gali pamėlti veidas, pasirodo putos iš burnos, kai kada žmogus nevalingai pasišlapina, sutrinka kvėpavimas.
Pirmoji pagalba ištikus spazmui.
Spazminis raumenų įtempimas gali trukti kurį laiką (dažniausiai minutes) ir jį dažnai lydi stiprus skausmas. Tokie spazmai kartais atsiranda ir visiškai sveikiems žmonėms, pvz., blauzdos raumenyse po ilgo pasivaikščiojimo, taip pat plaukimo metu. Judėjimo metu atsiradusį spazmą (mėšlungį) galima pašalinti viena ranka lenkiant pėdą, o kita tuo pačiu tempiant blauzdos raumenis (žr. pav.).
Jei spazmas atsiranda gulint arba sėdint, reikia greitai atsistoti ir atsiremti visa pėda. Jei spazmas atsiranda plaukimo metu kojoje, turėtumėte nustoti judinti kojas ir ištiesti pėdą naudodami sveiką koją. Asmenys, kuriems plaukimo metu dažnai atsiranda spazmas, neturėtų plaukti toli.
Per bendrą traukulių priepuolį, pvz. epilepsija, žmogus gali netekti sąmonės ir kristi. Traukulių priepuoliai vaikams stebimi 4-5 kartus dažniau nei suaugusiems ir daugiausia ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu. Padidėjęs vaikų polinkis į konvulsines reakcijas yra susijęs su smegenų ir kitų vaikystėje būdingų nervų sistemos ypatybių nebrandumu.
Didelis traukulių buvimas vaikams susiformuoja veikiant žalingiems centrinę nervų sistemą veikiantiems veiksniams nėštumo, gimdymo metu ir po gimdymo. Tokiems veiksniams priskiriama nėščiųjų toksikozė, nėštumo metu motinos patirtos infekcinės ligos, intoksikacijos (įskaitant narkotikus, alkoholis), gimdymo traumos ir kt.
Ištikus priepuoliui, kai žmogus netenka sąmonės, nukentėjusiam reiktų suteikti pirmą pagalbą. Stengtis apsaugoti, kad žmogus nesusižalotų krisdamas arba neuždustu sutrikus kvėpavimui. Jei būtina iškviesti medicininę pagalbą.