Skydliaukė.
Skydliaukė – priekinėje kaklo srityje esanti apie 30 g masės liauka susideda iš dviejų skilčių, kurias jungia plona sąsmauka. Skydliaukės kubinės epitelinės ląstelės (pagrindiniai tirocitai, A ląstelės) sudaro folikulus, apgaubtus pamatinės membranos ir pripildytus koloidinės tiroglobulino masės, kurioje yra hormonų tiroidinų. Kitos skydliaukės ląstelės (parafolikuliniai tirocitai, K ląstelės) gamina ir išskiria hormoną kalcitoniną, kuris reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą.
Skydliaukės ląstelės paima iš kraujo aminorūgštis ir jodą, tada gamina tiroglobuliną. Vykstant šio baltymo hidrolizei gaminasi tiroksinas ir trijodtironinas. Abu sintetinasi iš aminorūgšties tirozino, prijungdami jodą. Skydliaukės hormonai skatina organizmo medžiagų apykaitą ir turi įtakos ląstelių morfogenezei bei audinių augimui.
Susilpnėjus skydliaukės funkcijai labai sulėtėja medžiagų apykaita, žemėja temperatūra, mažėja arterinis kraujospūdis, žmogus jaučiasi pavargęs. Jei skydliaukės veikla sutrinka vaikystėje, vaikai lėtai auga, neproporcingai vystosi, kartais atsilieka ir protiškai. Hipofunkcija išryškėja ir suaugusiam žmogui: dėl limfos sąstovio poodiniame audinyje paburksta veidas, ypač vokai. Esant hipertirozei labai pagreitėja medžiagų apykaita; tokie žmonės yra labai aktyvūs, mažai miega, nepastovios nuotaikos. Daugeliui ligonių būna iššokusios akys, padidėja skydliaukė (gūžys). Gūžys pastebimas ir kai kuriais hipotirozės atvejais, kaip neigiama skydliaukės reakcija į tirotropino perteklių.
Pagrindiniai skydliaukės hormonai jodtironinai yra tetrajodtironinas – tiroksinas (T4) – ir fiziologiškai aktyvesnis trijodtironinas (T3). Jie, veikdami beveik visų organizmo ląstelių branduolio receptorius, didina medžiagų apykaitą, deguonies sunaudojimą ir šilumos gamybą organizme (kalorigeninis veikimas), skatina baltymų sintezę (anabolinis veikimas), lipolizę ir glikogenolizę. Šie hormonai veikia organizmo augimą, skatina kaulų augimą, audinių dalijimąsi ir protinį vystymąsi, didina simpatinės nervų sistemos aktyvumą ir ß adrenerginių receptorių kiekį. Skydliaukės hormonų jodtironinų išsiskyrimą didina pogumburio tiroliberinas ir iš adenohipofizės išsiskyręs tirotropinas, veikiant neigiamajam grįžtamajam ryšiui.
Kalcio ir fosforo apykaitą reguliuoja trys hormonai: 1) prieskydinių liaukų paratiroidinas, kuris didina kalcio ir mažina fosforo kiekį kraujyje; 2) inkstų kalcitriolis (1,25-(OH)2-D3), didinantis kalcio ir fosforo kiekį kraujyje; ir 3) skydliaukės kalcitoninas, mažinantis kalcio ir fosforo kiekį kraujyje.
Tiroidinai.
Pro pamatinę skydliaukės tirocitų membraną, veikiant jodo siurbliams, aktyviai pernešami jodo jonai. Tiroglobuline esančios tirozino aminorūgštys, sąveikaudamos su jodu, dalyvauja skydliaukės hormonų tiroidinų sintezėje. Posmegeninės liaukos priekinės dalies (adenohipofizės) išskiriamas tirotropinas (tirotropinis hormonas, TTH) per cAMP sistemą aktyvina jodo pernašą į skydliaukės ląsteles.
Organizme yra apie 50 mg jodo. Per dieną žmogui reikia apie 150 µg jodo. 75 % jodo yra hormonuose, o kitas kiekis išskiriamas. Jodo koncentracija skydliaukėje yra 25-30 kartų didesnė nei kraujyje. Organizmas turi pakankamas jodo atsargas. Negaunant jodo iš aplinkos, jo atsargų gali pakakti 2 mėnesius. Reikiamas jodo kiekis gaunamas, valgant mišrų maistą. Jūrų vandenyje jodo yra daugiau nei gėlųjų šaltinių vandenyje.
Skydliaukėje tiroidinai sintetinami iš monojodtirozinų ir dijodtirozinų. Tiroglobuline molekulinis jodas jungiasi su tirozinu ir sudaro 3-monojodtiroziną bei 3,5-dijodtiroziną. Tarpusavyje konjuguojantis mono- ir dijodtirozinams tiroglobuline sintetinami pagrindiniai skydliaukės hormonai jodtironinai: tetrajodtironinas – tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3). Žmogaus skydliaukėje yra 24 % monojodtirozinų, 34 % dijodtirozinų, 35 % T4 ir 7 % T3.
Veikiant lizosomų proteazėms, iš tiroglobulino išsiskiria hormonai T4 ir T3, kurie pro pamatinę tirocito membraną patenka į kraują. Ląstelės citoplazmos fermentas dejodinazė iš mono- ir dijodtirozinų išskiria jodą, kuris vėl dalyvauja naujų tiroidinų sintezėje. Tiroidinus perneša kraujo plazmos baltymai globulinai, prealbuminas ir albuminai. Tiroidinai, susijungę su baltymais, sudaro cirkuliuojančias hormonų atsargas. Fiziologiškai aktyvus yra tik laisvas hormonas, kurio kraujo plazmoje yra labai mažai (T4 – 0,03 %, T3, – 0,3 %). Audiniuose fermentas 5-dejodinazė T4, paverčia 3-4 kartus aktyvesniu T3. Nepakitę tiroidinai gali cirkuliuoti kraujyje ilgą laiką: T3, veikimo pusperiodis 1 diena, o T4 – 7 dienos.
Skydliaukės hormonai, veikdami beveik visų organizmo ląstelių branduolio receptorius, skatina organizmo funkcijas dviem būdais:
1) valdo augimo vyksmus, skatina kaulų augimą, audinių diferenciaciją, CNS vystymąsi, mielinizacijos procesą;
2) aktyvina medžiagų apykaitą, greitina energijos išsiskyrimą ir skatina efektorinių sistemų veiklą.
Tiroidinų biologinės funkcijos ir reikšmė.
Svarbiausia tiroidinų efektorinė sistema yra audinių ląstelių mitochondrijos. Tiroidinams veikiant, daugėja mitochondrijų, didėja jų aktyvumas, ATP sintezė, jonų pernaša, šilumos gamyba, todėl padidėja (45-50 %) pagrindinė medžiagų apykaita.
Tiroidiniai hormonai medžiagų apykaitą veikia anaboliškai:
1) didina ląstelių membranų laidumą aminorūgštims ir skatina baltymų sintezę;
2) intensyvina lipolizę, riebalų rūgščių oksidaciją, didina energijos kiekį, dėl to kraujyje mažėja triglicerolių, lipoproteidų ir cholesterolio koncentracija, didėja šilumos gamyba;
3) aktyvina glikogenolizę kepenyse, gliukozės oksidaciją, gliukozės rezorbciją plonojoje žarnoje ir didina gliukozės koncentraciją kraujyje (hiperglikemija);
4) didindami mitochondrijų kiekį raumenų ir kepenų ląstelėse, jie greitina oksidacinius procesus ir pagrindinę medžiagų apykaitą, dėl to didėja deguonies poreikiai, intensyvėja kraujotaka ir šilumos atidavimas.
Tiroidinai, aktyvindami medžiagų apykaitą, reguliuoja organizmo funkcijas:
1) skatina simpatinės nervų sistemos aktyvumą, didina ß adrenerginių receptorių kiekį ir CNS jaudrumą;
2) veikia streso, prisitaikymo (adaptacines) reakcijas, nes jiems būdingas ryškus kalorigeninis veikimas, t. y. aktyvina šilumos gamybą, todėl šaltosiose klimato zonose būdingas padidėjęs T3, išsiskyrimas;
3) slopina inkstų vamzdeliuose reabsorbciją, didina glomerulinę filtraciją ir šlapimo išskyrimą (diurezę);
4) skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą ir žarnyno judėjimą (motoriką);
5) reguliuoja lytinių funkcijų aktyvumą, aktyvina spermatogenezę, skatina folikulo vystymąsi, ovuliaciją;
6) skatina insulino, paratiroidino, gliukokortikoidų išsiskyrimą.
Tiroidinų išsiskyrimą, veikiant neigiamajam grįžtamajam ryšiui, didina pogumburio tiroliberinas ir iš adenohipofizės išsiskyręs tirotropinas.
Dažniausiai nustatoma skydliaukės hiperfunkcija, kai pasireiškia hipertiroidizmas (Greivso (R. J. Graves) arba Bazedovo (K. A. von Basedow) liga. Skydliaukės hiperfunkcijos atvejais jodo kiekis liaukoje gali padidėti 250-300 kartų. Sergant šia liga intensyvėja pagrindinė medžiagų apykaita, atsiranda hiperglikemija, hipertermija, didėja CNS jaudrumas. Tiroidiniai hormonai per cAMP sistemą aktyvina simpatinę nervų sistemą ir sukelia širdies dažnio padidėjimą (tachikardiją). Moterims dažniau negu vyrams nustatomas hipertiroidizmas (10:1). Hipofunkcijos formos priklauso nuo amžiaus. Jeigu ji atsiranda naujagimiui, vystosi kretinizmas. Kretinai būna mažo ūgio, psichiškai atsilikę (idiotizmas). Susilpnėjusi suaugusiųjų skydliaukės veikla sukelia miksedemą. Skydliaukės hipofunkcijai priklauso ir endeminis gūžys, kurį dažniausiai sukelia jodo stoka dirvoje ir vandenyje, ypač kalnuotose vietovėse.
Informacinis šaltinis: „Žmogaus fiziologija”:vadovėlis/Sudaryt.:Egidijus Kėvelaitis, Michael Illert, Hans Hulthorn. Autoriai:Egidijus Kėvelaitis, Rimvydas Miliauskas, Michael Illert ir kt.-Kaunas KMU leidykla, 2006.-634p.