Mityba – organizmo aprūpinimas maisto medžiagomis.

Mityba aprūpina organizmą energija ir visomis kitomis kūnui reikalingomis medžiagomis, ypač tokiomis, kurių organizmas pats nesintetina. Vadinasi, mityba patenkina energetinius ir plastinius žmogaus poreikius. Mityba yra organizmo medžiagų apykaitos dalis, maisto ėmimas iš aplinkos, jo skaidymas, perdirbimas ir vartojimas; vienas svarbiausių gyvybės požymių. Gyvybės esmė yra energijos ir medžiagų apykaita (kitaip metabolizmas). Tai viena iš savybių, skiriančių gyvą nuo negyvo.

Mityba teikia energiją gyvybei palaikyti. Nuo to, kokį maistą žmogus naudoja, priklauso jo augimas, vystymasis, atsinaujinimas, sveikata, judėjimas, darbingumas, adaptacija, dauginimasis, fizinis ir funkcinis pajėgumas. Visiems šiems organizmuose vykstantiems gyvybiškai svarbiems procesams reikia energijos. Energija yra gebėjimas atlikti darbą. Vienas iš energijos dėsnių, be kurių sunku yra suprasti organizmuose ir ląstelėse vykstančius energetinius procesus, yra tas, kad energija iš nieko nesusidaro ir niekur neišnyksta. Tik jos viena forma gali virsti kita.

Gyvieji organizmai, iš daugybės gamtoje egzistuojančių energijos rūšių, organinėms medžiagoms gaminti pagrinde naudoja šviesos energiją ir cheminių reakcijų energiją. Pirminis visų organizmų energijos šaltinis yra saulė, kurios energijos srautas teka per organizmus. Kitas energijos dėsnis teigia, kad nė viena naudingos energijos forma negali virsti kita be nuostolių. Energija gali pereiti iš vienos formos į kitą, bet dalis energijos virsta šiluma ir išsisklaido aplinkoje šilumos pavidalu.

Kad galėtų valdyti savo energijos apykaitą, visi gyvieji organizmai turi kaupti energiją iš aplinkos;

saugoti ją savo ląstelėse, kol prireiks;

perduoti energiją, sukauptą ATP pavidalu, ląstelėse vykstančioms reakcijoms.

Visų gyvųjų organizmų energija priklauso nuo saulės šviesos energijos vertimo ląstelių cheminių junginių energija, bei energijos atpalaidavimo ląstelėse skaidant medžiagas. Organizmams reikia maisto, kuriame yra medžiagų, būtinų kūno ląstelėms atsinaujinti ir energijai gauti. Visų žmonių (kaip ir sportininkų) mityba yra pagrįsta subalansuotos mitybos teorija. Ji apima bendruosius mitybos principus ir turi savo atliekamo fizinio krūvio, gyvenimo būdo, profesinės veiklos, sporto šakos specifiką.

Žmogaus mityba turi didelę svarbą vaiko augimui ir vystymuisi, suaugusiojo darbingumui, sveikatai, gyvenimo ir aktyvios veiklos trukmei, organizmo prisitaikymui prie aplinkos. Dėl nevisavertės mitybos sutrinka organų ir jų sistemų funkcijos, organizmas išsenka. Per gausi mityba sukelia nutukimą, skatina cukrinį diabetą, aterosklerozę, išeminę širdies ligą.

Racionali mityba yra tokia, kai žmogus gauna reikiamą kiekį medžiagų, būtinų normaliai organizmo veiklai. Jos pagrindas – subalansuotos mitybos dėsnis, t. y. labai svarbus optimalus suvartojamų maisto komponentų santykis. Svarbios ir mitybos normos, režimas, įvairovė.

Organizmo energija susidaro maisto medžiagoms oksiduojantis; ji matuojama kilokalorijomis (kcal) arba džauliais (J). Maisto medžiagų (nutrientų) kiekis, suvartojamas per parą, sudaro maisto racioną. Jis normuojamas, atsižvelgiant į žmogaus amžių, lytį ir darbą. Dirbančiam protinį arba lengvą fizinį darbą žmogui vidutiniškai per parą reikia apie 2200 kcal.