Virusai – neląstelinės gyvybės forma (cheminės medžiagos dariniai, užkrečiantis gyvas ląsteles; infekcinis patogenas), neturintys savos medžiagų apykaitos, dauginasi tik gyvoje ląstelėje.
Virusai yra užkrečiamų ligų sukėlėjai, sukelia augalų, gyvūnų ir žmogaus virusines ligas. Kur yra gyvybė, ten rasime ir virusų.
Virusai nėra ląstelės ir neturi organoidų, todėl yra laikomos neląsteline gyvybės forma. Virusų pasitaiko įvairių formų – nuo rutulio iki lazdelės pavidalo, kai kurie su galvute ir uodegėle. Patys mažiausi virusai yra 12- 20 nm, didesnieji – apie 300-400 nm.
Virusai skirstomi pagal nukleorūgšties tipą, dydį, formą, išorinį apvalkalą. Virusas sudarytas iš baltyminio apvalkalo kapsidės ir viduje esančios nukleorūgšties vidinės šerdies. Vienų virusų šerdyje yra DNR, o kitų RNR, bet ne abi kartu. Pavyzdžiui, RNR virusai – arbovirusai, ortomiksovirusai, pikornavirusai; DNR virusai – adenovirusai, herpesvirusai, poksvirusai. Nukleorūgščių molekulės užkoduota informaciją apie baltymų, fermentų ir nukleorūgščių sintezę.
Gamtoje virusai būna negyvi, nes nevykdo medžiagų apykaitos, nereaguoja į dirgiklius, nesidaugina. Virusai daiginasi tik gyvųjų organizmų ląstelėse. Kiekviena virusų rūšis parazituoja ir dauginasi tik tam tikros rūšies organizmų ląstelėse (bakterijų, augalų, gyvūnų ir žmogaus). Virusai sukeliantys žmogaus ligas dauginasi tam tikrame audinyje taip jas naikindamas (kraujo ląsteles, nervines ląsteles ir pan.).
Nors virusai ir yra mažesni net už bakterijas, bet kai kurie jų gali jose daugintis, taip jie pasitarnauja kovojant naikinant ligas sukeliančias bakterijas. Pavyzdžiui, gali būti naudojami bakterijų sukeliamoms ligoms – dizenterijai, vidurių šiltinei ar cholerai gydyti. Bakteriofagai – tai virusai, parazituojantys bakterijose. Jį sudaro galvutė, uodegėlė ir uodegėlės siūlai. Galvutėje yra DNR, uodegėlėje yra kanalėlis, per kurį bakteriofagas suleidžia į bakterijos vidų savo DNR. Tokiu būdu bakterijos ląstelė ima sintetinti viruso, o ne bakterijos DNR ir žūsta. Bet tokiu būdu atsiranda ir tūkstančiai naujų virusų. Jie prasiskverbia pro šeimininko ląstelės membraną ir užkrečia kitas ląsteles. Kadangi daugintis virusai gali tik gyvoje ląstelėje jie yra tipiški viduląsteliniai parazitai. Daugelis virusų sukelia užkrečiamąsias augalų, gyvūnų ir žmogaus ligas, pvz., ŽIV sukelia AIDS, poliomelito virusas parazituoja nugaros smegenų nervų, hepatito – kepenų ląstelėse, herpeso virusai sukelia lūpų pūslelinę.
Į organizmą dažniausiai prasiskverbia subrendę virusai – virionai. Ląstelės, kuriose dauginasi virusai, paprastai žūva. Kartais virusai, patekę į ląsteles, jose nesidaugina, ilgą laiką gyvena kartu su ląstele ir nesukelia jokių matomų jos pokyčių (viruso persistencija). Persistuoti gali adenovirusai, papovavirusai, retrovirusai, vėjaraupių, tymų virusai. Persistuojantys virusai gali suaktyvėti ir sukelti virusines ligas. Pvz., tokie vėjaraupių virusai sukelia juostinę pūslelinę. Viruso nukleino rūgštis gali įsijungti į ląstelės genomą, transformuoti ląstelę (pvz., retrovirusai, papovavirusai) ir sukelti leukozes, navikus.
Praeityje dažnai kildavo didelės virusų sukeltų ligų epidemijos. Daugiausia žalos padarė raupai. Šiai dienai daugelis virusų sukeltų ligų gydoma imunoprofilaktikos priemonėmis, kartu stiprinama organizmo imuninė sistema. Kai kurioms virusinėms ligoms jau yra sukurtos vakcinos. Bet virusai tampa atsparūs vakcinoms, kas rodo, kad jų genetinė informacija kinta, todėl, pvz., gripo vakcina kasmet vis kitokia ir reikia skiepytis iš naujo.