Sinkinezija (sin- + gr. kinesis – judesys) – nevalingas vieno ar kelių raumenų susitraukimas, kai asmuo atlieka kitą judesį.
1. Nevalingas vienos kūno dalies judesys, vykstantis vienu metu su valingu kitos kūno dalies judesiu.
2. Nevalingas sveiko raumens judesys, lydintis bandymą pajudinti paralyžiuotą raumenį priešingoje kūno pusėje. Pvz.: po veido nervo paralyžiaus bandant užsimerkti, kartu nevalingai pakyla lūpos kampas. Vaikams: rašant viena ranka, kita ranka lengvai juda – tai fiziologinė, normali sinkinezija. Po nervų pažeidimų, insulto ar traumų gali atsirasti nenormalūs sinchroniški judesiai.
Atsiradimo priežastys.
Galimos atsiradimo priežastys: dėl nervų pažeidimo ar kitokių priežasčių; dėl smegenų kompensacinių mechanizmų po pažeidimo; dėl normalaus vaikų motorikos vystymosi (fiziologinė sinkinezija).
Sinkinezijos atveju nervų sistema aktyvina raumenis netinkamai, kurie normaliai turėtų dirbti atskirai. Viena iš galimų to priežasčių yra netaisyklingas nervo atsinaujinimas po pažeidimo (dažniausia priežastis, ypač veide). Rezultatas: kai smegenys siunčia signalą vienam raumeniui, kartu suaktyvėja ir kitas – nori užsimerkti trūkteli lūpa.
Kitu atveju suteikimas gali atsirasti esant smegenų pažeidimui, pvz., insultas, galvos smegenų sužalojimas, navikas, hemoragija, encefalitas. Tokioje būklėje smegenys praranda gebėjimą tiksliai atskirti judesio programas, todėl vienas judesys “įjungia” kitą.
Nervų laidumo sutrikimai. Kai kurie nervų sistemos sutrikimai sukelia nenormalų impulsų sklidimą, pvz., išsėtinė sklerozė, periferinės neuropatijos, nervų šaknelių pažeidimai.
Įgimtos (fiziologinės) priežastys vaikams. Sinkinezija vaikams iki ~10 metų gali būti normali. Jų nervų sistema dar nevisiškai subrendusi, o motorinės grandinės yra labiau “susijusios”. Pvz.: rašant viena ranka, kita šiek tiek juda.
Kompensaciniai mechanizmai po traumos. Jei kuri nors kūno dalis ilgai neveikė, kūnas išmoksta judėti “su pagalbiniais judesiais”. Net kai atsistatoma, blogi įpročiai išlieka. Pvz.: po rankos gipso žmogus kelioms savaitėms išmoksta kompensuoti petimi — vėliau tai tampa sinkinezija.
Cerebriniai judesių sutrikimai. Atsiranda esant cerebraliniam paralyžiui, distonijai, motorikos vystymosi sutrikimams. Tokiais atvejais judesiai nuo pat pradžių formuojasi netvarkingai.
Po operacijų. Sinkinezija ypač dažna po: galvos ir kaklo operacijų, parotidinių (seilių liaukos) operacijų, rekonstrukcinių veido nervo intervencijų.
Dažniausiai sinkinezija nėra pavojinga žmogaus gyvybei, bet gali trikdyti judesius ar veido mimiką. Jei sinkinezija atsirado po ligos ar traumos, verta pasitarti su specialistu.
Gydymas.
Specializuotų pratimų atlikimas. Tai pagrindinis gydymo būdas, ypač veidinei sinkinezijai. Skatinama nervinė sistema ir vėl, iš naujo mokomasi atskirti norimus ir nepageidaujamus judesius. Stengiamasi gerinti judesių kontrolę, mažinama kartu įsijungiančių raumenų aktyvavimas (pvz., lėti, tikslūs judesiai prieš veidrodį; vieno raumens aktyvinimas stengiantis visiškai atpalaiduoti kitus ir pan.). Taipogi klinikose atliekamos specialios terapijos, elektrodais matuojamas raumenų aktyvumas ir taip mokomasi kontroliuoti nereikalingus judesius.
Kai kada naudojamos botulino injekcijos. Jų dėka susilpnina per daug aktyvius raumenis; sumažina nepageidaujamus judesius; pagerina simetriją ir funkciją. Poveikis yra laikinas (~3–6 mėn.), tada procedūrą reikia kartoti. Dažnai derinama su pratimais, kad būtų geriausias rezultatas.
Fizioterapija. Tinka esant galūnių (rankų, kojų) sinkinezijai. Jų metu atliekami koordinacijos pratimai, judesių kontroliavimas, laikysenos korekcija, švelnus tempimas.
Chirurginis gydymas. Taikomas tik labai sunkiais atvejais, kai kiti metodai neveiksmingi.