Sarkoma (gr. sarx, kilm. sarkos – mėsa) – piktybinis jungiamojo audinio navikas (vėžys).

Sarkoma sudaro ~20 % visų piktybinių navikų. Šia liga serga pakankamai daug jaunų žmonių. Liga pavadinta taip dėl pjūvio spalvos, kuri yra rausva, primena žuvies mėsą.

Navikui atsirasti turi įtakos jonizuojantysis spinduliavimas, virusai, kancerogeninių medžiagų poveikis. Piktybinis navikas kyla iš žmogaus mezenchiminės kilmės audinių, pvz., raumenų, riebalų, kraujagyslių, nervų, kremzlių ar kaulų, jungiamojo audinio arba kitokių ląstelių. Visų šių audinių organizme yra daug, todėl sarkomų rūšių taip pat labai daug, daugiau nei 50.

Sarkoma gali augti bet kurioje organizmo vietoje: kaule (osteosarkoma), raumenyse (miosarkoma), kraujagyslėse (angiosarkoma), kremzlėje (chondrosarkoma), riebaliniame audinyje (liposarkoma), jungiamajame audinyje, kuris supa epitelio ląsteles, kraujagysles, nervus (fibrosarkoma).

Dažnai sarkomos skirstomos į dvi dideles grupes: minkštųjų audinių sarkomas ir kaulų sarkomas,  t. y. gali būti skirstomi pagal histologinę struktūrą arba priklausomybę ląsteliniam audiniui.  Naviko vietoje susidaro įvairaus dydžio minkštokų, paprastai nepaslankių mazgų. Jie greitai auga, standėja, didėja. Sarkoma anksti pradeda metastazuoti (paprastai per kraują), dažniausiai į plaučius, kepenis.

Klinikinė eiga.

Klinikinis sarkomos vaizdas ir eiga priklauso nuo pirminių ląstelių biologinių savybių ir naviko vietos. Daugumai sarkomos atvejų pirmasis simptomas yra didėjančio auglio darinio atsiradimas.

Sergant kaulų sarkoma (osteosarkoma), pirmasis ligos požymis yra naktinis skausmas pažeisto kaulo srityje, kuris nemažėja vartojant analgetikus įprastomis dozėmis.

Navikui vystantis į patologinį procesą gali būti įtraukti šalia esantys organai ir audiniai, dėl to atsiranda atitinkamų simptomų (pavyzdžiui, augliui suspaudus ir/arba įaugus į kraujagysles, plečiasi venų tinklas; kai nerviniai kamienai yra pažeisti, išilgai pažeistų nervų atsiranda laidumo skausmas; kai augimo procesas plinta link trachėjoje yra stebimas kvėpavimo sutrikimas ir kt.).

Kai kurioms sarkomos rūšims, pavyzdžiui, kaulo sarkomai, būdingas neįprastai lėtas augimas ir jos keletą metų gali egzistuoti beveik be simptomų.  Kitos sarkomos (dažniausiai turinčios didelį proliferacinį aktyvumą, pvz., rabdomiosarkoma), priešingai, pasižymi greitu (per kelis mėnesius ar net savaites) progresavimu, dideliu lokaliu išplitimu ir ankstyvomis metastazėmis, kurios dažniausiai atsiranda hematogeniniu būdu.

Kai kurios sarkomos rūšys, pavyzdžiui, liposarkoma, gali turėti pirminį daugybinį pobūdį, yra atsirandančios vienu metu arba paeiliui skirtingose ​​vietose, todėl dažnai sunku išspręsti jų metastazių problemą.

diagnostika.

Sarkomos diagnozei nustatyti visų pirma reikalingas onkologinis gydytojo budrumas. Ypač atkreiptinas dėmesys į vaikų ir paauglių pacientus, besiskundžiančius „bepriežastiniu“ skausmu kauluose.  Kiekvienas pacientas, juntantis ilgalaikį kaulų skausmą, turintis patinusį ar sutrikusią sąnario funkciją, turi būti siunčiamas atlikti rentgeno tyrimą (neatlikus rentgeno tyrimo bet kokių fizioterapinių procedūrų paskyrimas draudžiamas, nes tai gali skatinti naviko augimą).

Minkštųjų audinių sarkomos diagnozė yra sudėtingesnė.  Dažniausiai augliui nustatyti reikalingi specialūs metodai (angiografija, paprasta arba kompiuterinė tomografija, ultragarsas, radionuklidų tyrimai).

Siekiant nustatyti naviką, taip pat nustatyti sarkomos formą ir variantą, atliekamas morfologinis (citologinis, histologinis) tyrimas (ląstelės audinio medžiaga iš pažeidimo paimama punkcijos arba biopsijos būdu.

Didelę reikšmę diagnozuojant (ypač renkantis tinkamą gydymą) turi ligos stadijos nustatymas, atsižvelgiama į vietinį naviko išplitimą ir tolimų metastazių buvimą ar nebuvimą.

Gydymas.

Vietinio naviko augimo formos atveju dažniausiai naudojamas operacinis metodas – auglio išpjovimas nepažeistų audinių ribose, galūnės amputacija. Vis labiau naudojama chemoterapija, spindulinė terapija arba kombinuotas gydymas.

Gydymo prognozė labai priklauso nuo naviko morfologinio varianto ir vietos. Ji ypač nepalanki sarkomoms, kurios  nepakankamai diferencijuojasi, taipogi besivystančioms užslėptoms sarkomoms vidaus organuose arba vidinėse erdvėse, kai į procesą įtraukiami gretimi organai arba stambios kraujagyslės.

Gydymo profilaktika nukreipiama siekiant pašalinti kancerogeninių veiksnių poveikį organizmui. Praėjus keleriems metams po piktybinių navikų spindulinės terapijos, reikia atsižvelgti į antrinę kaulų ir minkštųjų audinių sarkomos atsiradimo galimybę jonizuojančiosios spinduliuotės paveiktoje srityje.