Hemosiderozė – perteklinis hemosiderino kaupimasis organizmo audiniuose.

Tokio sutrikimo galimos priežastys yra padidėjęs eritrocitų irimas; sutrikusi šio pigmento utilizacija eritropoezės proceso metu; geležį turinčių pigmentų apykaitos sutrikimas ir kt. 

Vietinė hemosiderozė išsivysto esant nekraujagyslelinei (ekstravaskulinei) hemolizei kraujo išsiliejimo vietose (t. y. eritrocitai irsta audiniuose išsiliejus kraujui). Tokiu atveju, hemosiderino kaupimąsis, nepažeidžia audinio ar organo, bet jeigu hemosiderozė yra kartu su skleroze, tada funkcija sutrinka.

Bendra (bendrinė) hemosiderozė išsivysto esant geležies pertekliui dėl kraujagyslinės (intravaskulinės) hemolizės (t. y. eritrocitai irsta kraujagyslėse) arba padidėjus geležies pasisavinimui iš maisto. Šiais atvejais hemosiderinas kaupiasi hepatocituose, makrofaguose, kepenyje, blužnyje, kaulų čiulpuose, limfmazgiuose ir kt. Daugumoje atvejų pigmentas nepažeidžia parenchimines ląsteles ir nesukelia organo funkcijų sutrikimą.

Jeigu, padidėjus geležies kiekiui, atsiranda audinių pažeidimai su parenchimos atrofija, skleroze ar organo funkcijų suprastėjimu, tai tokia būklė vadinama hemochromatozė.