Pūliai – organizme esančio uždegimo skysčio (eksudato), susitelkusio audiniuose, organe ar kūno ertmėje, rūšis. Susidaro iš žuvusių baltųjų kraujo kūnelių, gyvų ir žuvusių mikroorganizmų ir audinių irimo produktų ir kt.

Atsiranda dėl pūlinio uždegimo, kurį sukelia pūliniai mikrobai (dažniausiai stafilokokai, streptokokai, žarninės lazdelės, žaliamėlės pseudomonos ir protėjai) arba cheminė medžiaga. Būna drumzlini, gelsvi (kai juose gausu suirusių riebalų ar kai pūliavimą sukelia auksinis stafilokokas), žalsvi (kai juose gausu suirusių leukocitų) arba pilki (kai juose daug pūlinių mikrobų), dažniausiai nemalonaus kvapo.

Šviežiai susitelkę pūliai yra skystesni, susitelkę seniau, ypač kai pūlinis uždegimas jau rimsta – tirštesni. Susideda iš kraujo plazmos baltymų (albuminų ir globulinų), leukocitų (daugiausia būna neutrofilų ir limfocitų), šiek tiek eritrocitų, puriojo jungiamojo audinio ląstelių (histiocitų), pūliavimą sukėlusių mikrobų (gausiausia jų neseniai susidariusiuose pūliuose) ir suirusių audinių.

Pūlius nuo sveikų audinių riboja apsauginis leukocitų volelis. Vėliau juos apsupa granuliacinis audinys, jei susidaro pūlinys – stangri piogeninė kapsulė.

Pūliai tirpina audinius ir skverbiasi į kūno paviršių arba ertmes. Jei ties pūlinio uždegimo židiniu audiniai suplonėja ir atsiranda fistulė, pūliai išteka patys.

Giliau esančius pūlius šalina chirurgas.