Širdies nepakankamumas – liguista širdies būklė, sutrinka organizmo audinių ir organų aprūpinimas krauju. Dažniausiai atsiranda sergant hipertonine, išemine širdies liga (miokardo infarktu), lėtine plaučių ar inkstų liga, miokarditu, perikardo ligomis, esant kardiomiopatijai, širdies ydai, aritmijai. Padidėjus didžiojo ir mažojo kraujotakos rato kraujospūdžiui, padaugėjus širdies skilvelių ertmėse kraujo, susilpnėjus širdies raumens susitraukimams arba pakitus jų dažniui, tam tikroms širdies dalims tenka didesnis funkcinis krūvis. Dėl to išsiplečia ir skilvelių ertmės, padidėja širdies raumuo, ir širdies veikla tampa nepakankama. Būna dešiniojo, kairiojo arba abiejų širdies skilvelių nepakankamumas.

Širdies nepakankamumas gali būti ūminis ir lėtinis; jų priežastys ir požymiai panašūs, tik ūminis širdies nepakankamumas ima reikštis daug greičiau. Ligoniui pradeda dažnai plakti širdis, būna silpna, kartais skauda apie širdį, jis greitai pavargsta, prakaituoja. Labai vargina dusulys.

Dirbant įprastą fizinį darbą, sparčiau paėjus, kopiant į viršų, tenka stabtelėti ir pailsėti. Pavalgius arba daugiau išgėrus, dusulys stiprėja. Ligonis gali pradėti kosėti, kartais skrepliuoti. Pamėlsta veidas, kojos ir rankos, padidėja kepenys, jas gali šiek tiek skaudėti. Kartais pykina. Pučia vidurius, jie užkietėja.

Sutrikus skysčių išsiskyrimui per inkstus, pabrinksta kojos arba kūno vietos, ant kurių ligonis dažniau guli. Dėl nesunkaus širdies nepakankamumo ligonis blogiau jaučiasi tik po didesnio fizinio krūvio, dėl sunkesnio nepakankamumo pavargsta ir tada, kai fizinis krūvis mažesnis už įprastą. Jei širdies nepakankamumas yra sunkus, ligonis blogai jaučiasi ir nejudėdamas.

Prasidėjus ūminiam širdies nepakankamumui, būtina labai skubi gydytojo pagalba. Laukiant gydytojo, ligonį reikia pasodinti pusiau gulomis ir patogiai atremti – taip jis mažiau dūsta, duoti nitroglicerino tabletę (dedama po liežuviu). Vėliau gydoma ligoninėje.

Esant lėtiniam širdies nepakankamumui, gydytojas, atsižvelgdamas į nepakankamumo priežastį ir ligonio būklę, skiria režimą, dietą ir vaistus. Šalinama nepakankamumą sukėlusi liga.

Kai širdies veikla nėra labai sutrikusi, patartina dirbti nesunkų fizinį darbą. Negalima pavargti, būtina laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo (po darbo gerai pailsėti, miegoti per parą bent 8 h), vengti nervinės įtampos.

Valgyti geriausiai dažniau, bet po nedaug (vakarieniauti 3-4 prieš miegą). Maistas neturi būti sūrus. Pravartu mažiau valgyti produktų, kuriuose yra natrio (pvz., sūdytos mėsos ir žuvies, špinatų, kiaušinių). Geriausiai valgyti maistą, turintį daug baltymų, kalio druskų (jų yra morkose, apelsinuose, abrikosuose, bulvėse), vitaminų. Reikia mažiau gerti.

Ligoniui, nedirbančiam fizinio darbo, būtina nuolat daryti mankštą, daugiau vaikščioti. Padidėjęs dirglumas mažinamas psichoterapijos priemonėmis, kai jos nepadeda – vaistais. Svarbu šalinti lėtinės infekcijos židinius (pvz., gydyti tonzilitą, sugedusius dantis), neperšalti, saugotis anginos, gripo ir kitų ligų, o susirgus jomis, ilgiau pagulėti.

Kai lėtinis širdies nepakankamumas yra sunkus, ligonis turi gulėti. Sergantis gydomas širdį veikiančiais glikozidais, diuretikais, kraujagysles plečiančiais ir širdies raumens medžiagų apykaitą gerinančiais vaistais.