Poliurija (gr. poly – daug + uron – šlapimas) – gausus šlapinimasis (>2 litrai per parą). Atsiranda, sumažėjus vandens ir perfiltruotų medžiagų (kartais tik vandens) rezorbcijai inkstų kanalėliuose. Dažniausiai taip šlapinamasi sergant lėtinių inkstų nepakankamumu, cukriniu, necukriniu, inkstiniu diabetu. Sveikam trumpalaikė poliurija gali būti išgėrus daug skysčio.

Poliurija diagnozuojama, kai atsiranda išskiriamo šlapimo pagausėjimas (daugiau nei 2 l per parą, kartais net virš 3 l), o jo osmosinis slėgis mažesnis negu 300 mmol/kg. Tokia būklė gali būti sukelta paprastomis fiziologinėmis savybėmis, pvz., per didelis vandens vartojimas, poliurija galima stipriai peršalus kūną, vartojant alkoholį arba dėl kai kurių vaistų poveikio, arba dėl kokių nors esamų ligų, pvz., esant cukriniam ir necukriniam diabetui, inkstų ligoms ir kt.

Viena iš padidinto šlapimo išsiskyrimo priežasčių, net saikingai vartojant vandenį, yra vandens reabsorbcijos sumažėjimas inkstų kanalėliuose, tam tikras vandens kiekis nebėra gražinamas atgal į organizmą. Tokiu metu, sutrikus vandens reabsorbcijai inkstuose, vyksta didelio vandens kiekio išskyrimas. Prasideda poliurija.

Sutrikimo pradžia ir eiga.

Inkstų tolimųjų kanalėlių ląstelių membranoje yra tam tikro tipo vazopresinui atrankių receptorių. Vazopresinui sužadinus šiuos receptorius, yra aktyvinama eilė medžiagų ir reakcijų, kurių metu susidaro tam tikras vandens kanalas. Šio kanalo dėka vanduo grįžta iš šlapimo į inkstų kanalėlių ląsteles, po to į parenchimą ir į kraują. Dėl tam tikrų sutrikimų ar geno mutacijų vazopresinas nebegali perduoti į ląsteles signalo arba nesiformuoja vandens kanalas, arba formavimasis yra nevisavertis. Abiem atvejais inkstų kanalėliuose vandens reabsorbcija sutrinka ir išskiriamas didelis kiekis šlapimo.

Dėl poliurijos vyksta bendrinė audinių dehidratacija. Padidėja kraujo plazmos osmoliškumas (daugiau kaip 290 mosmol/kg), sumažėja ląstelinio ir kraujo plazmos skysčio tūris, o atsiradęs troškulys rodo sutrikusią vandens homeostazę.

Sumažėjus kraujo tūriui, per renino-angiotenzino sistemą skatinama aldosterono sintezė, tai didina natrio jonų reabsorbciją inkstų nefronuose. Todėl dar labiau didėja ir taip didelė šių jonų koncentracija kraujyje ir tarpląsteliniame skystyje (hipernatremija). Jeigu nėra galimybių atsigerti ir taip papildyti išskirto vandens, vyksta gyvybei grėsminga organizmo dehidratacija.