Piktvotė (lot. carbunculus – angelė); karbunkulas – kelių plauko maišelių, jų riebalų liaukų ir aplinkinių audinių pūlinis uždegimas.

Sukelia auksinis stafilokokas, rečiau – streptokokas, žarninės lazdelės. Dažniau piktvočių atsiranda senam, išsekusiam, nutukusiam, sunkios ligos iškamuotam ar sergančiam cukriniu diabetu žmogui. Kyla tose kūno vietose, kurias dirgina drabužiai – ant sprando, juosmens, sėdmenų, tarpmentyje. Palankias sąlygas piktvotei  atsirasti sudaro nešvara.

Apie keletą ar kelioliką plaukų šaknų susidaro piktvotės infiltratas su keletu pūlinėlių paviršiuje. Infiltratas greitai didėja (dažnai iki žąsies kiaušinio dydžio), pasidaro labai skausmingas. Oda virš pažeistos vietos yra mėlynai raudona, įtempta. Pakyla kūno temperatūra, ligonį krečia šaltis, pykina, kankina nemiga, jam skauda galvą, padažnėja pulsas, jis netenka apetito.

Po 3-5 d. piktvote pažeisti audiniai ima apmirti, jos centre atsiranda keletas ar keliolika mažų angelių, pro kurias pradeda veržtis pūliai. Jiems prasiveržus ir atsiskyrus nebegyviems audiniams, lieka didoka ertmė. Ligonio būklė pagerėja. Ypač pavojinga, kai piktvotė yra veide. Dėl to gali kilti limfagyslės ar limfmazgių uždegimas, tromboflebitas, prasidėti kraujo užkrėtimas.

Ligonis gydomas tik ligoninėje antibiotikais, taikomos fizioterapijos procedūros, švitinama soliuksu. Oda apie pažeistą vietą kasdien valoma dezinfekuojančiu tirpalu. Jei piktvotė yra veide, reikia gulėti, neleidžiama kalbėti. Kai gydomam ligoniui po 2-3 d. nepagerėja, daroma operacija: piktvotė prapjaunama, šalinami pūliai, nebegyvi ir uždegimo apimti audiniai.