Pieno išrūgų baltymai sportiniams maisto papildams yra gaminami trijų rūšių:

išrūgų baltymų koncentratas (IBK; angl. – whey protein concentrate; WPC);

išrūgų baltymų izoliatas (IBI; angl. – whey protein isolate; WPI);

išrūgų baltymų hidrolizatas (IBH; angl. – whey protein hydrolisateų WPH).

Išrūgų baltymų hidrolizatas (IBH) – pačios aukščiausios kokybės baltymai iš visų trijų išrūgų baltymų rūšių. IBH yra gaunamas hidrolizės būdu, kurios metu didelės baltyminės molekulės yra skaldomos į atskirus fragmentus. Kitaip sakant, baltymai yra rūgščių arba fermentų pagalba skaldomi iki 2 ar 3 tarpusavyje surištų aminorūgščių fragmentų (dipeptidų ir tripeptidų). Panašus skaidymo procesas vyksta ir mūsų virškinimo žarnyne, todėl išrūgų hidrolizatui suvirškinti praktiškai nereikia daug laiko ir tik jam patekus į skrandį nedelsiant pradedamas pasisavinimas. Jei proteinas yra suvartojamas į tuščią skrandį, tai iki visiško pasisavinimo praeina 20 – 30 minučių.

Išrūgų baltymų hidrolizatas turi labai aukštą išvalymo lygį, dėl to jame praktiškai nėra riebalų ir angliavandenių, yra gerai pasisavinamas ir neturi alergiją sukeliančio poveikio. IBH būtų galima prilyginti aminorūgščių kompleksiniams papildams. Dėl sudėtingos jo gamybos technologijos turi pakankamai aukštą kainą ir pastoviam vartojimui yra ne visiems įperkamas. Kitą vertus, kaina kainai nelygu. Jei ant produkto etiketės yra užrašyta išrūgų hidrolizatas, tai dar nereiškia, kad ten jis yra aukščiausios klasės. Bėda tame, kad šiuolaikinės technologijos leidžia sureguliuoti hidrolizę skirtingai ir galima aptikti IBH, kuriuose yra ne daugiau kaip 50 % skaldytų baltyminių fragmentų. Tokios nepilnavertės hidrolizės pagalba, kai kurie nesąžiningi gamintojai stengiasi taupyti, bet kainą pateikiama kaip už pilnai hidrolizuotą. Hidrolizato išskirtinis bruožas yra jo kartokas skonis. Šis rodiklis gali būti naudojamas kokybiško produkto nustatymui.

Pieno išrūgų baltymai sporte.

Turi maksimalų pasisavinimo greitį. Vartojant proteiną po treniruotės, jėgos atsistatymas bus žymiai greitesnis, čia jei lyginti su išrūgų koncentratu ir izoliatu. Žymiai greičiau atsistatys ir raumenų glikogeno atsargos. Vartojant papildomai IBH raumeninės masės auginimas yra galimas žymiai greičiau, neką blogesnis nei vartojant laisvąsias aminorūgštis. Be viso ko, organizmo azoto užlaikymas ir glutamino koncentracija raumenyse bus aukštesnė. O dėl gero IBH pasisavinimo organizme nesikaups dujų ir neatsiras alerginių reakcijų. Žinoma, nepaisant kartoko IBH skonio, jo kaina vėlgi gali daugeliui būti per didelė.

IBH išties turi pranašumų daugiau nei izoliatas ir tuo labiau koncentratas, bet jo pranašumo lygis neviršija 10 – 15 %. Jei panagrinėti tyrimus, tai galima aptikti, kad pasisavinimo greitis, aminorūgščių lygis kraujyje, insulino sekrecija ir gliukozės koncentracija skiriasi labai nežymiai. Todėl gali kilti klausimas, ar verta 2 -3 kartus daugiau permokėti už produktą, kurio efektyvumas tik 10-15 % didesnis? Be to, rasti duomenų, kad auginant raumeninę masę IBH duos didesnį poveikį, nėra. Kitą vertus, kiekvienas sau pats sprendžia kaip jam išleisti savo pinigus. Jei šioje vietoje nėra problemų, tai IBH puikiai tiks netgi vietoj aminorūgščių kompleksų. Aminorūgštys labai dažnai yra supresuotos į tabletes, o jų papildomas suskaidymas skrandyje užtruks ilgiau nei miltelių, kurie buvo ištirpinti vandenyje. Tokio kokybiško produkto vartojimas padės sustabdyti katabolizmą paskutiniosiomis dienomis prieš artėjančias varžybas. Beje, įdomumo dėlei, daugelis aminorūgščių kompleksų yra tik hidrolizuoti baltymai, o ne laisvosios aminorūgštys.
IBH gali būti vartojamas iš kart po treniruotės, prieš treniruotę, per treniruotę ir iškart po nakties miego. Prieš miegą geriau rinktis kazeiną, bet ne IBH. Vienos porcijos dydis gali būti 20 – 40 g.