Hipokalemija (hipo- +kalis + gr. haima – kraujas) – sumažėjusi kalio koncentracija kraujo serume. Tai vienas dažniausių elektrolitų sutrikimų. Kraujo serumo kalio normos koncentracija yra 3,8-5,3 mmol/l. Hipokalemijai būdingi požymiai atsiranda sumažėjus kaliui kraujo serume žemiau 3,5 mmol/l ir kai kalio koncentracija ląstelėse (hipokaligistija), ypač eritrocituose ir raumenyse, sumažėja žemiau 40 mmol/l. Kai kalio kiekis kraujo serume yra mažesnis nei 2 mmol/l, galima mirtis dėl skilvelių virpėjimo ar kvėpavimo raumenų paralyžiaus.
Nedidelio laipsnio (3-3,5 mmol/l) hipokalemijai būdingas nuovargis ir bendras silpnumas, padažnėjęs širdies plakimas, raumenų silpnumas, trūkčiojimas, mėšlungis, skausmas, daug šlapinamasi, pablogėja cukrinio diabeto kontrolė.
Vidutinio laipsnio (2,5-3 mmol/l) hipokalemijos metu atsiranda įvairios aritmijos, ūminis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, hipokaleminė nefropatija, centrinės ir periferinės nervų sistemos sutrikimai, lygiųjų raumenų pažeidimas: obstipacijos iki žarnyno nepraeinamumo, šlapimo pūslės paralyžius ir šlapimo susilaikymas. Esant sunkaus laipsnio kalio trūkumui (žemiau 2,5 mmol/l) , prasideda rabdomiolizė.
K+ koncentracijos mažėjimas kraujyje sukelia membranos hiperpoliarizaciją, todėl mažėja miokardo dirglumas ir lėtėja sujaudinimo plitimas širdyje, ypač AV mazge (EKG pailgėja PQ intervalas). Hiperpoliarizacija aktyvina slaptųjų (latentinių) širdies ritmo vedlių automatizmą skilveliuose ir didina jų automatizmui svarbiausią jonų srovę. Hipokalemijos metu sukeliami širdies ritmo sutrikimai.
Atsiradimo priežastys.
Hipokalemijos atsiradimo priežasčių gali būti daug ir įvairių. Dėl nepakankamo kalio patekimo į organizmą: mažas kalio kiekis maiste, bloga mityba ir mitybos sutrikimai, parenterinė mityba be kalio.
Padidėjęs kalio šalinimas iš organizmo: vėmimas, viduriavimas, apsinuodijus aspirinu, poliurija, vartojant vaistus sergant tam tikromis ligomis (pvz., Kušingo sindromas, antinksčių adenoma, lėtinio nefrito ir pielonefrito), ilgalaikis diueretikų naudojimas, didelės antibiotikų arba gliukokortikoidų dozės ir kt.
Kalio balansą ląstelėje ir tarpląsteliniame skystyje gali trikdyti: metabolinė ir respiracinė acidozė, ilgalaikis badavimas, mitybos sutrikimai (bulimija, anoreksija), kofeinas, alkoholis ir kt.
Bendrieji simptomai.
Atsiradus hipokalemijai sutrinka angliavandenių ir baltymų apykaita, rūgščių ir šarmų pusiausvyra bei vandens balansas. Distrofiniai pokyčiai vystosi širdies raumenyje, taip pat lygiuosiuose žarnyno raumenyse.
Kliniškai, esant hipokalemijai, yra pastebimas bendras silpnumas, astenija, apatija, sausa oda, sumažėjęs odos jautrumas, skeleto (iki paralyžiaus) ir lygiųjų (kraujagyslių, žarnyno) raumenų hipotonija ir širdies funkcijos sutrikimas. Galimas stiprus vidurių pūtimas, vėmimas, širdies ribos išsiplėtimas, I širdies tono kurtumas, tachikardija, aritmijos, sumažėjęs kraujospūdis, mažas širdies glikozidų toleravimas. EKG hipokalemija pasireiškia T bangos išsiplėtimu, suplokštėjimu ir net inversija, ST segmento sumažėjimu, U bangos įtampos padidėjimu, dažnai susiliejančia su T banga. Tačiau, visiško atitikimo, tarp kalio kiekio kraujo serume ir EKG pokyčių, nėra. Kalio patekimas (gavimas) į organizmą sumažina šių pokyčių laipsnį.
Gydymas ir profilaktika.
Gydymo metu siekiama pašalinti hipokalemijos priežastį ir atstatyti kalio trūkumą. Pravartu laikytis daug kalio turinčių produktų mitybos raciono: džiovinti vaisiai, riešutai, avokadai, grūdų sėlenos, pupelės, špinatai, pomidorai, brokoliai, morkos, bulvės, bananai, melionai, apelsinai ir malta mėsa. Paskiriama vartoti kalio preparatus (kalio chloridą, pananginą, kalio orotatą) per burną arba parenteraliniu būdu. Tokie patys bei panašūs preparatai skiriami vartoti profilaktikai pacientams, kurie ilgą laiką vartoja šlapimą skatinančius vaistus (diuretikus).
Esant acidozei, pirmenybė teikiama kalio fosfatui arba acetatui. Vaikams, vidutinio sunkumo kalio trūkumą galima pašalinti laikantis daržovių ir vaisių dietos.
Sergant virškinimo trakto ligomis, dažnai nurodoma vartoti morkų sriuba, kurioje kalio yra iki 300 mg.
0,3% kalio chlorido tirpalas skiriamas per burną 30-50 ml 1 kg kūno svorio per dieną kaip gėrimas.
Vaikams, esant sunkiai hipokalemijai, parenteriniu būdu skiriamas 1,1 % kalio chlorido tirpalas, iki 10 ml 1 kg svorio per parą, biochemiškai kontroliuojant.