Ovuliacija (lot. ovum – kiaušinis) – lytiškai subrendusios moters organizme vykstantis periodiškai pasikartojantis procesas, per kurį subrendusi moteriškoji lytinė ląstelė (kiaušinėlis) išeina iš kiaušidės.
Ovuliacija priklauso nuo centrinės nervų sistemos ir vidaus sekrecijos liaukų sąveikos. Hipotalamo branduoliuose cikliškai gaminasi atpalaiduojantis hormonas, kuris skatina ir reguliuoja hipofizės gonadotropinių hormonų gamybą. Šie hormonai stimuliuoja ovuliaciją; jų veikiami, kiekvieno mėnesinių ciklo pradžioje kiaušidėse pradeda bręsti folikulai. Dažniausiai 12-14 ciklo dieną pribrendęs folikulas (Grafo folikulas) plyšta, ir kiaušinėlis patenka į kiaušintakio kanalą.
Moteriškoji lytinė ląstelė – kiaušinėlis – ne tik perduoda dalį paveldimos informacijos, bet ir aprūpina būsimą gemalą reikiamu maisto medžiagų kiekiu. Subrendusio kiaušinėlio matmenys – 0,2 mm. Tai didžiausia organizmo ląstelė, turinti dangalą , citoplazmą ir branduolį.
Kiaušidėse yra daugybė pirminių folikulų – pūslelių, kuriose bręsta moteriškos lytinės ląstelės. Naujagimės kiaušidėse jų būna 300 000 – 400 000. Vėliau dauguma išnyksta, ir moters lytinės brandos metu jų susidaro tik apie 400. Kiaušidės žievėje pirminiai folikulai subręsta. Tokių folikulų viduje yra susiformavęs kiaušinėlis bei folikulinis skystis. Subrendęs folikulas yra 10 mm skersmens.
Kiekvieną mėnesį moters organizme susidaro apie 20 folikulų, bet galutinai subręsta dažniausiai tik vienas. Folikulo viduje daugėja skysčio, folikulas didėja, jo skersmuo užima beveik visą kiaušidės žievės plotį, todėl žievė toje vietoje net iškyla. Tokiam folikului plyšus, kiaušinėlis išeina iš kiaušidės – įvyksta ovuliacija.
Po ovuliacijos folikulas pasidaro gausiai kraujagyslių išraizgytos liaukinės struktūros – virsta, geltonkūniu, o kiaušinėlis patenka į kiaušintakį. Kai folikule ima bręsti kiaušinėlis, kiaušidėse gaminasi tam tikri lytiniai hormonai, kurių veikiama gimdos sienelės gleivinė sustorėja, jos kraujagyslės gausiai išveša – pasiruošia priimti gemalą.
Po ovuliacijos geltonkūnio gaminami hormonai saugo gimdos gleivinę, kad nesunyktų, ir kurį laiką neleidžia bręsti kitam folikului. Jeigu kiaušinėlis neapvaisinamas, geltonkūnis suyra, prasideda kraujavimas, nes gimdos gleivinės kraujagyslės ūmai susitraukia, paviršinis sluoksnis pamažu atsiskiria ir kartu su krauju pašalinamas pro makštį mėnesinių metu kartu su kitomis išskyromis. Mėnesinėms pasibaigus, gimdos gleivinė vėl atsinaujina. Iki kitos ovuliacijos ji vėl sustorėja.
Ovuliacija dažnai įvyksta ciklo viduryje – 14 dieną nuo mėnesinių pirmos dienos, jeigu ciklo trukmė 28 dienos. Paprastai vienas kiaušinėlis subręsta kartą per 28 dienas, tačiau tas laikotarpis gali būti nuo 21 iki 35 dienų – tai mėnesinių (menstruacijos) ciklo trukmė.
Jei kiaušinėlis apvaisinamas, ovuliacija nebevyksta; moteris pastoja (nėštumas). Ovuliacijos nustatymas padeda apskaičiuoti vaisingas ir nevaisingas dienas, reguliuoti gimdymų skaičių.
Lytinio brendimo metu kiaušinėliai gali bręsti netolygiais laikotarpiais. Per mėnesines dažnai skauda galvą ir pilvo apačią, moterys būna sudirgusios, nervingos. Mėnesinės prasideda apie 12 – 15 metus ir trunka iki 45 – 55 metų, o tuo tarpu spermatozoidai (vyriškos lytinės ląstelės) susidaro sėklidėse nuo 14 metų visą gyvenimą. Spermatozoidai susidaro pastoviai, o kiaušinėliai subręsta kas mėnesį po vieną.