Taninai.

Taninai – augalinės kilmės fenolinių junginių grupė, turintys didelį kiekį hidroksigrupių (OH). Taninai yra panašių į tanino rūgštį savybių iš augalų ekstrahuojamų medžiagų mišinys.

Taninai turi rauginių savybių kaip rauginė medžiaga, ši jų savybė, ko gero, pagrindžiama jų gebėjimu sudaryti patvarius kompleksus su baltymais ir kai kuriais kt. polimerais ir polisacharidais.

Taninų yra augalų medienoje, žievėje, lapuose, vaisiuose (kai kada sėklose, šaknyse, gumbavaisiuose), aptinkama tokiuose augaluose kaip ąžuolas, kaštonas, akacija, eglė, maumedis, eukaliptas, arbatmedis ir kt.

Taninai suteikia lapams sutraukiantį skonį, dėl ko gyvūnams šis skonis nepriimtinas ir ėda nenoriai, taip pat slopina augalams patogeninių mikroorganizmų augimą.

Dažniausiai taninus išgauna iš akacijos, eglės ar kaštono žievės vandeninio ekstrakto formoje. Vaistiniai taninų preparatai vartojami kaip priešnuodžiai (apsinuodijus švinu, gyvsidabriu ir kt.), jų sutraukiantis poveikis praverčia gydant viduriavimą, malšinant uždegimus, naudojami kraujavimo stabdymui, kompresus galima dėti ant žaizdų ar mėlynių, prieš hemorojinis.

Taninų uždegimą malšinantis poveikis suteikia galimybę gydyti burnos gleivinės uždegimus, nedideles, burnoje esančias opas, jais skalaujama skaudanti gerklė.