paramagnetikas (paramagnetinė medžiaga) – medžiaga, kurios atomų, molekulių ar jonų magnetiniai momentai nelygūs nuliui.

Arba medžiaga, kurios atomai, molekulės, jonai, atomų branduoliai turi nuolatinį dipolinį magnetinį momentą. Paramagnetizmu vadinamas reiškinys, kai magnetike, patalpintame į magnetinį lauką atsiranda įmagnetėjimas, kurio kryptis sutampa su išorinio magnetinio lauko stiprio kryptimi. Kai nėra išorinio magnetinio lauko, dėl dalelių chaotiško judėjimo, įmagnetėjimas lygus nuliui.

Veikiant magnetiniam laukui, atomų magnetiniai momentai išsirikiuoja jo kryptimi ir sukuria stiprinantį vidinį magnetinį lauką. Tačiau dėl šiluminio judėjimo atsiranda dar du vienas kitam priešingi procesai: šiluminis judėjimas “išlaisvina” atome magnetinius momentus, dėl ko precesijos kampas ir dažnis mažėja; šiluminis judėjimas trikdo atomų magnetinių momentų orientaciją, mažindamas įmagnetėjimą.

Paramagnetiko įmagnetėjimas priklauso nuo magetinio lauko stiprio ir nuo temperatūros. Paramagnetikas pasiekia soties įmagnetėjimą labai žemose temperatūrose arba labai stipriuose magnetiniuose laukuose. Pašalinus išorinį magnetinį lauką, paramagnetikas, kaip ir diamagnetikas išsimagnetina.

Paramagnetikai yra: platina, aliuminis, volframas, visi šarminiai metalai, geležies druskų tirpalai, deguonis. (T. p. žr. term. magnetikas.)