Nitrozoaminai (nitrozaminai) – N-nitrozoaminas R₂NNO; cheminiai organiniai junginiai; labai toksiški junginiai, kancerogenai. Nitratams reaguojant su antriniais alifatiniais aminais, kurių daug organizmo baltymuose, susidaro įvairūs N-nitrozoaminai, jiems gausiai patenkant į organizmą yra pažeidžiamos kepenys, gali atsirasti kraujo išsiliejimai, traukuliai ar net nutikti koma. Bet dažniausiai minimas nitrozaminų neigiamas kancerogeninis poveikis yra mutageninės savybės, kurios gali sukelti įvairių organų navikų atsiradimą.

nitratai ir nitritai į organizmą patenka kartu su maistu. Pvz., daržovėmis, konservantais apdorota mėsa. Dalis nitratų organizme gali redukuotis iki nitritų, o nitritas paveiktas virškinimo sistemos fermentais virsti į nitrozaminus.

Antrinių aminų ir nitritų yra maiste, todėl nitrozoaminai susidaro ruošiant maistą (kepant mėsą, žuvį). Nors kai kada daržovėse esančių nitratų kiekis gal būt ir yra didesnis negu mėsoje ir jos gaminiuose, bet mėsoje (ypač rūkytuose mėsos gaminiuose, dešrelėse, dešrose) gali būti pavojingesni. Kadangi apdorojant tokius gaminius atvira liepsna (pvz., kepant ant laužo) nitrozaminų susidarymo galimybė tik padidėja. O daržovės esantys vitaminai (ypač vit. C), kai kuria dalimi, gali stabdyti nitrozaminų susidarymą.

Nitrozaminų metabolizmas mikrosominėje oksidacinėje sistemoje vyksta susidarant metildiazonio jonui, kuris gali metilinti ląstelių DNR ir lemti plaučių, skrandžio, virškinimo sistemos, kepenų ir inkstų piktybinių navikų atsiradimą.