Anestetikai (gr. anaisthetos – nejautrus) – skausmo jutimą slopinantys (anesteziją sukeliantys) vaistai.

Bendrieji anestetikai stipriai slopina centrinę nervų sistemą. Nuo jų poveikio jutimai laikinai išnyksta kartu su sąmone, sumažėja skersaruožių ir lygiųjų raumenų tonusas. Vartojami narkozei sukelti.

Inhaliaciniai bendrieji anestetikai yra etilo eteris, fluoretanas, ciklopropanas, metoksilfluranas, azoto suboksidas (linksminančios dujos). Tai dujos arba lakūs skysčiai, kurių ligoniui duodama įkvėpti.

Intraveniniai bendrieji anestetikai narkozę sukelia, sušvirkšti į veną. Tokie yra, pvz., tiopentalis, heksenalis, propanididas, ketaminas. Kartais inhaliaciniai anestetikai vartojami kartu su intraveniniais (pvz., narkozė pradedama sušvirkštus intraveninių, o tęsiama duodant įkvėpti etilo eterio arba fluoretano).

Vietiniai anestetikai (pvz., novokainas, dikainas, anestezinas, lidokainas, trimekainas) apmarina audinius tam tikroje kūno vietoje. Jie silpnina ląstelių membranų laidumą natrio ir kalio jonams ir dėl to kliudo kilti jaudinimui juntamųjų nervų galūnėse ir (arba) nerviniams impulsams plisti juntamosiomis nervinėmis skaidulomis į centrinę nervų sistemą.

Vietinių anestetikų tirpalu sluoksnis po sluoksnio gilyn (pradėjus nuo odos) gali būti prisotinami operuojamos vietos audiniai, tirpalas gali būti švirkščiamas į nervo kamieną supančius audinius (nejautri tampa visa nervo inervuojama sritis), apie nervų šakneles, juo galima purkšti arba tepti gleivinę.