Kobaltas – cheminis VIIIB grupės elementas; simbolis – Co; pereinamasis metalas. Kietas, blizgus, pilkas metalas; mažai kur paplitęs; priklauso retesnių metalų grupei (yra feromagnetikas).
Kobaltas vienas pats neaptinkamas, o įeina į kitų mineralų sudėtį (kobaltinas, smaltinas ir kt.) ir dažniausiai aptinkamas kartu su geležies, vario, nikelio, chromo ir kitų elementų junginiais bei sudaro polimetalines rūdas.
Co ( taipogi ir nikelis Ni, šių elementų savybės labai panašios) kambario temperatūroje atmosferos ore patvaresnis: jo paviršiuje susidariusi plėvelė trukdo jam toliau oksiduotis. Šildomas reaguoja su deguonimi, halogenais, azotu, siera, daugeliu nemetalų.
Su H2 stechiometrinių junginių nesudaro, bet jį absorbuoja: tuo paaiškinamas Co (ir Ni) katalizinis aktyvumas hidrinimo reakcijose.
Praskiestose rūgštyse Co tirpsta sunkiau nei Fe, šarmuose tirpsta tik esant oksidatorių.
Kobaltas pakankamai plačiai vartojamas pramonėje. Co daugiausia vartojami lydiniams: termiškai atspariems (nichromui, iš kurio gaminamos elektrinių plytelių ir krosnių kaitinimo spiralės) ir monetiniams (melchiorui, iš kurio gaminamos monetos ir papuošalai).
Kobalto lydiniai (su geležimi, nikeliu, variu, volframu ir kitais metalais) naudojami kaip magnetinės medžiagos, pjovimo įrankiams, raketų varikliams ir dujų turbinoms gaminti ir kitur.
Kobalto yra aptinkama visuose gyvūnuose ir augaluose, žmogaus organizmui kobaltas yra reikalinga mineralinė medžiaga. (T. p. žr. Kobaltas(Co).)