Navikas (sinon. – auglys, tumoras, blastoma, neoplazma, vėžys) – liguistai pakitusių, nebrandžių ir neribotai besidauginančių organizmo ląstelių darinys. Navikas atsiranda kaip patologinė ląstelių reakcija į tam tikrus žalingus išorės ir vidinius veiksnius – kancerogenines medžiagas, jonizuojančius ir ultravioletinius spindulius, onkogeninius virusus. Daugelis naviko atsiradimo priežasčių dar neaiškios, būna piktybiniai (vėžiniai, galintys plisti į kitas kūno vietas) arba nepiktybiniai (neplinta ir po pašalinimo paprastai neatsinaujina, bet jie gali tapti piktybiniais).

Terminui „navikas” mokslo ir medicinos visuomenėje yra naudojama keletą sinonimų – tumoras, blastoma, neoplazma, neoplazija. Juo turima omenyje auglį, kuris taip pat gali būti ir gerybinis, ir piktybinis. Visuomenėje naviko pavadinimas dažniausiai minimas kaip tiesiog auglys, t. y. tam tikroje vietoje nenormaliai augantį organizmo audinį. O piktybiniai augliai vadinami vėžys.

Navikų pavadinimai dažniausiai sudaromi iš audinių, iš kurių jie kilę, graikiškų ar lotyniškų pavadinimų su priesaga -oma (chondroma, lipoma, osteoma). Pavyzdžiui, karcinoma auga iš epitelio ląstelių, sarkoma prasideda iš mezenchimos kilmės audinių ląstelių.

Dažniau navikai pasitaiko vyresniems, nutukusiems, rūkantiems, girtaujantiems ar gyvenantiems nesveikoje gamtinėje aplinkoje žmonėms. Manoma, kad daugelio rūšių navikų gali būti paveldimi.

Naviko ląstelė.

Žmogaus organizme vyksta  daugybė gyvybiškai svarbių procesų, kuriuos apibūdina ląstelių dauginimasis (pvz., regeneracija, hiperplazija), tačiau nuo navikų jie skiriasi keliais esminiais bruožais. Šie procesai yra organizmo reakcija į tam tikras priežastis, kurias pašalinus, procesai nutrūksta. Be to, juos reguliuoja bendros organizmo sistemos: humoraliniai mechanizmai, nervų sistema ir kt.

Tuo tarpu naviko atsiradimo priežastis dažnai nėra aiški. Kartą atsiradęs jis nesiliauja augęs ir plitęs, nesvarbu, ar jį sukėlusi priežastis dar veikia, ar ne.

Naviko ląstelė yra mažiausia naviko dalelė, turinti gyvybinių jo savybių. Sparčiai dauginasi ir auga. Nepiktybinio naviko ląstelė panaši į motininę, tik ne visai brandi. Ji neatlieka įprastų subrendusios ląstelės funkcijų (pvz., mažiau gamina sekreto). Šios ląstelės neagresyvios, neapima aplinkinių sveikų audinių; iš jų susidariusį naviko mazgą supa jungiamojo audinio kapsulė, kuri spaudžia aplinkinius audinius, trikdo jų mitybą ir funkcijas.

Piktybinio naviko ląstelė gamina nevienodo dydžio ir formos dukterines ląsteles, kurios dauginasi organizmo nekontroliuojamos, nesubręsta, yra agresyvios – ardo aplinkinius audinius ir metastazuoja į kitus organus. Tokių ląstelių dauginimąsi stimuliuoja jų didelis branduolys su jame sukaupta genetine medžiaga. Šioms ląstelėms būdinga anaplazija: jos nepakankamai diferencijuojasi, neturi specifinės struktūros, negamina fermentų, gleivių.

Piktybinių ląstelių mazgas (sustandėjimas) būna be kapsulės, aiškių ribų. Kuo ląstelė mažiau panaši į savo pirmtakę, tuo ji piktybiškesnė, t. y. labiau skverbiasi į aplinkinius sveikus audinius. Piktybinio naviko ląstelė žūva nuo jonizuojančiųjų spindulių, priešnavikinių vaistų.

Navikų skirstymas.

Kliniškai navikai skirstomi į piktybinius ir gerybinius (arba nepiktybinius). Šį skirstymą lemia navikus sudarančių ląstelių ypatumai, jų augimo pobūdis ir nuo to priklausanti jų įtaka organizmui. Ypač pavojingas piktybinis navikas – vėžys. Jis auga greitai, ardo aplinkinius audinius, plinta organizme (metastazuoja).

Nepiktybinis (gerybinis) navikas.

Nepiktybinis navikas auga lėtai, (at-)stumia aplinkinius audinius, neplinta organizme į kitus organus, chirurgiškai pašalinti paprastai neatauga. Kartais šis navikas gali virsti piktybiniu. Nepiktybinis navikas gali būti įvairaus dydžio (iki 30 kg), formos (mazgas, opa), spalvos ir atsirasti įvairiuose organuose.

Navikas savo sandara panašus į audinį, kuriame susidarė (naviko ląstelė). Jų ląstelės monomorfiškos, nedaug skiriasi nuo normalaus audinio ląstelių, tačiau sudaro pastarajam neįprastas struktūras, pvz., išaugas. Gerybinis navikas ribotas, dažnai inkapsuliuotas. Dažniausiai nepiktybiniai navikai būna riebalinio audinio (lipoma), kraujagyslių (hemangioma).

Nepiktybinis navikas gali sukelti įvairių liguistų organizmo reiškinių. Jie gali trikdyti pažeisto organo ar sistemos funkcijas, sukelti pavojingą įvairių organų kraujavimą. Smegenų navikas gali suspausti svarbius gyvybinius centrus, sukelti sunkių, net ir mirtinų nervų sistemos pokyčių. Stemplės navikas gali sutrikdyti rijimą.

Piktybinis navikas (vėžys).

Piktybiniai navikai dažniausiai auga greičiau nei gerybiniai, skverbiasi į supančius sveikus audinius, juos ardo ir naikina. Be to, piktybinio naviko ląstelės gali atsiskirti nuo pradinio klono ir nukeliauti į nutolusius organus, pasklisti po visą organizmą – metastazuoti. Chirurgiškai pašalinti piktybiniai navikai atauga. Piktybinio naviko ląstelės atipiškos, dažnai polimorfiškos, anaplaziškos, su daugeliu mitozių, kartais visai nepanašios į audinio, iš kurio yra kilusios, ląsteles. Piktybinio naviko ribos yra neryškios.

Pusiau piktybiniai navikai.

Pusiau piktybiniais navikais vadina tuos auglius, kurie daugeliu ypatybių yra panašūs į gerybinius, bet augdami ardo aplinkinius audinius. Tokie navikai auga lėtai, šiek tiek gali įsiskverbti į aplinkinius audinius, bet į atokius audinius neplinta. Pašalintas chirurgiškai tokio tipo navikas gali ataugti. Šio naviko ląstelės anaplaziškos, gali būti polimorfiškos, su mitozėmis. Navikas dažniausiai yra ribotas. Tarp gerybinių ir piktybinių navikų grupių griežtos ribos nėra. Kai kurie gerybiniai navikai gali virsti piktybiniais (supiktybėti).

Navikų diagnostika ir gydymas.

Diagnozuoti naviką ir nuo jo gydyti būtina kuo anksčiau. Lietuvoje organizuojami profilaktiniai gyventojų tikrinimai. Visi sergantys piktybiniu naviku ir daugelis nepiktybinių navikų dispanserizuojami ir gydomi onkologijos įstaigose.

Navikų aptikimui yra svarbus navikų žymenų nustatymas. Tai yra medžiagos (baltymai, biologiškai aktyvūs peptidai, hormonai, fermentai ir metabolitai), kurias sintetina navikų arba normalios ląstelės kaip atsaką į naviko atsiradimą ir vystymąsi. Jie yra anomalinės genų raiškos produktai vėžio ląstelėse, todėl sintetinami naviko nešiotojo organizme ir neaptinkami normaliose ląstelėse.

Navikų žymenys paprastai nustatomi kraujyje arba kituose organizmo skysčiuose. Jie naudojami diagnostikai, gydymui parinkti, kaip prognozės veiksnys ligonio klinikinei būklei įvertinti ir stebėti (monitoringui) ligos metu ir ligos atkryčius (recidyvus) nustatyti. Navikų žymenys skiriami į naviko antigenus, fermentus, hormonus, onkogenus ir mišrius žymenis.

Navikas šalinamas operacija, jonizuojančiais spinduliais, nuo jo gydoma priešnavikiniais ir organizmo veiklą reguliuojančiais vaistais. Veiksmingiausiai gydoma kompleksiškai ir kombinuotai. Navikų profilaktikai yra svarbu sveika mityba ir gyvensena, sveika gyvenamoji aplinka.