Bronchinė astma (lot. asthma bronchiale) – lėtinė, alerginė, uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuri reiškiasi dusulio ir (arba) kosulio priepuoliais, padidėjusiu bronchų jaudrumu įvairiems dirgikliams.

Bronchinė astma prasideda dėl labai įvairių priežasčių, dažniausiai dėl padidėjusio organizmo jautrumo (alergijos) kai kurioms medžiagoms (alergenams). Kaip alergenai, sukeliantys bronchinę astmą, gali būti vaistai, maisto produktai (apelsinai, grybai, kiaušiniai, šokoladas, vėžiai, žemuogės ir kt.), cheminės medžiagos, namų dulkės, augalinės medžiagos, ypač žiedadulkės, pelėsiai, mikrobai, gyvūninės medžiagos (vilna, plaukai). Dažnai astma paūmėja dėl aštrių kvapų, rūkalų dūmų, šalčio, įtampos.

Bronchinė astma dažnai prasideda sergantiems lėtiniu bronchitu, lėtiniu prienosinių ančių uždegimu, virusinėmis ligomis, kai organizmą alergiškai veikia mikrobų gyvybinės veiklos bei irimo produktai ir medžiagos, susidarančios uždegimo metu.

Bronchinei astmai rastis ir (arba) paūmėti svarbūs ir šie veiksniai: užkrečiamosios virusinės ir bakterinės kvėpavimo takų ligos, rūkymas, užsitęsusi įtampa, cheminiai dirgikliai, per didelis fizinis krūvis, užterštas oras, nespecifiniai klimato ir aplinkos pakitimai.

Bronchinei astmai atsirasti turi reikšmės paveldėjimas, centrinės nervų, endokrininės sistemos būsena, nepalankios klimato sąlygos (drėgmė), užterštas oras.

Bronchinės astmos rūšys.

Skiriamos kelios bronchinė astmos atmainos. Vienos iš jų – atopinės bronchinės astmos – atveju, veikiant alergenams, gaminasi tam tikri antikūnai. Jie susijungia su bronchų tukliosiomis ląstelėmis ir, vėl įkvėpavimo sistemą patekus alergenui, vyksta reakcija, išsiskiria daug biologiškai aktyvių medžiagų (pvz., histamino, serotonino). Šios medžiagos, būdamos laisvos, sukelia bronchų spazmą, pabrinkimą ir kt. liguistus reiškinius.

Kita bronchinės astmos atmaina kyla dėl bronchų gleivinės uždegimo. Tuomet net nuo trupučio tam tikrų medžiagų (dūmų, aitrių cheminių medžiagų) įvyksta bronchų spazmas.

Bronchinės astmos požymiai.

Požymiai gali būti šie, bet nebūtinai visi: nerimas, būklės pablogėjimas naktį, paryčiui ar anksti ryte, skrepliavimas (rečiau), švokštimas krūtinėje, spaudimo, gniaužimo, veržimo jausmas krūtinėje, kosulys, sunkesnis kvėpavimas, dusulys, sutrikęs miegas. Tarp priepuolių dažniausiai jaučiamasi gerai.

Svarbiausias bronchinės astmos požymis priepuolinis dusulys, kuris dažniausiai prasideda staiga. Jis užeina dėl to, kad bronchai mėšlungiškai susitraukia, ir oras nebegali laisvai praeiti. Be to, bronchai dažnai paburksta, iš jų sienelių išsiskiria tąsių gleivių, ir kvėpavimo takai dar labiau susiaurėja. Ligoniui stinga oro, pamėlynuoja veidas, jis dūsta, sunku iškvėpti. Kvėpavimas sulėtėja, pasidaro švilpiantis; dažnai vargina kosulys.

Per priepuolį ligonis dažniausiai sėdi, atsirėmęs rankomis į kėdę ar lovą. Priepuoliui baigiantis, jis atkosti gleivinių skreplių. Dusulio priepuolis gali trukti nuo keliolikos minučių iki keliolikos valandų ar dienų; jis gali būti kartą per kelerius metus arba kartotis vienas po kito.

Bronchinė astma neretai paūmėja, ypač žiemą. Pasikartojantys astmos priepuoliai ilgainiui sukelia plaučių emfizemą, sutrikdo širdies veiklą. Jei bronchinė astma prasideda ankstyvojoje jaunystėje, gali deformuotis krūtinės ląsta, vaikas lėčiau auga. Kartais vaikų bronchinė astma praeina per lytinį brendimą.

Gydymas.

Bronchinę astmą išsigydyti sunku, kartais net neįmanoma.  Suaugusiesiems sunkesniais atvejais pažeidžiami plaučiai, sutrinka širdies veikla. Gydant labai svarbu išaiškinti ligą sukeliančius alergenus ir juos pašalinti.

Reikia nustatyti, su kokiomis medžiagomis ligonis turi sąlytį darbovietėje, į kokius nespecifinius dirgiklius jis reaguoja bronchų spazmu. Bronchinės astmos priepuolius sukeliantiems veiksniams surasti naudojami įvairūs specialūs būdai (odos mėginiai, mėginamoji dieta).

Kiekvienas sergantis gydomas individualiai; labai svarbu ligonio ir gydytojo kontaktas. Todėl reikia reguliariai lankytis pas gydytoją, tinkamai vartoti gydytojo paskirtus vaistus, kurie neleidžia dusuliui užeiti arba jį slopina. Nuo to pagerėja ligonio būsena, jis dažniau gali normaliai dirbti ir gyventi; negydoma bronchinė astma tampa vis sunkesnė.

Per priepuolį vartojami vaistai (adrenalinas, efedrinas, eufilinas), pašalinantys bronchų spazmą; dažnai lengvą ar vidutinio sunkumo dusulį pavyksta nutraukti beroteko, salbutamolio dozuotu aeoroliu (kišeniniu inhaliatoriumi).

Užėjus sunkiam kosulio priepuoliui, reikia skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą; delsti yra pavojinga gyvybei.

Sergantis bronchine astma gydomas gliukokortikoidais, antibakteriniais, antihistamininiais ir kt. vaistais, fizioterapijos priemonėmis (ypač tinka kvėpavimo gimnastika). Kai ligoniui sunku atkosėti tąsias gleives, kurios užkemša bronchus, vartojami gydytojo skirti atsikosėjimą lengvinantys preparatai. Visus gydytojo skirtus vaistus reikia vartoti taip, kaip nurodyta, be gydytojo leidimo negalima keisti vaistų vartojimo dozių ir dažnumo.

Bronchinės astmos poveikį psichikai, įsitempimą padeda mažinti autogeninė treniruotė; kartais veiksminga psichoterapija.

Ligoniui patartina nuolat reguliuoti masę (svarbu, kad netuktų), laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo, daugiau judėti, ypač vaikščioti. Jam negalima dirbti tokio darbo, kuris nuolat susijęs su žalingais veiksniais, tiesiogiai skatinančiais bronchinę astmą ar bloginančiais ligonio būseną (chem. medžiagomis, gausiomis smulkiomis dulkėmis, labai aukšta ir labai žema temperatūra).

Būtina mesti rūkyti, valyti namuose dulkes, nebūti šaltame arba labai užterštame ore, gydyti infekcijos židinius, nepervargti, mažiau nervintis.