Metastazė (gr. metastasis – perkėlimas, perstatymas) – naujas piktybinio naviko (vėžio) židinys, susidarantis, kai naviko ląstelės iš pirminio židinio patenka į kitą organizmo vietą. Ląsteles perneša kraujas ir limfa. Piktybinio naviko ląstelės prigyja kitoje vietoje, ima daugintis ir sudaro antrinius vėžio židinius. Toks ligos persikėlimas vadinamas metastazavimu; jis pasunkina ligos eigą ir gydymą. Kai kurių organų vėžys linkęs metastazuoti į tam tikrus organus (pvz., plaučių karcinoma dažnai metastazuoja į kaulus, smegenis, antinksčius). Kartais, kai vidaus organų vėžys neturi aiškių simptomų, metastazė surandama anksčiau negu pirminis židinys (pvz., inkstų karcinomos metastazė kauluose).
Metastazė – terminas naudojamas nusakant vienokios ar kitokios patologinės medžiagos pernešimą iš vienos organizmo vietos į kitą. Pateiktas terminas priskiriamas ir ligoto proceso židiniui, kuris susiformuoja tokios pernašos eigoje. T. y. antrinis, naujas patologinis židinys, kuris susidaro ligą sukeliančių dalelių (pvz., vėžinių ląstelių, mikroorganizmų) pernešimo su kraujotaka arba limfa iš pirminio ligos židinio eigoje.
Šiuolaikinėje sampratoje metastazė paprastai apibūdina piktybinio auglio ląstelių diseminaciją (išplitimas). Metastazės nereikėtų painioti su embolija, kurios metu taipogi su kraujotaka yra pernešamos dalelės, užkemšančios arterijas arba kapiliarus ir turi grynai mechaninį poveikį bei pasekmes (pvz., infarktas).
Tuo tarpu metastazės metu pernešamos dalelės daugumoje atvejų yra tokios mažos, kad neturi mechaninės reikšmės ir kraujagyslių užsikimšimo nesukelia. Bet, metastazės metu pernešamos dalelės turi tokių savybių, kad jų užsilaikymo vietoje išsivysto patologiniai audinio pakitimai. Kitaip sakant, metastazės metu pernešamos dalelės gali būti kažkas tokio gyvo, kas atnešamas į naują vietą sukelia joje patologinius procesus, kurie yra analogiški tiems procesams, esantiems pradinėje metastazės atsiradimo vietoje.
Kitu atveju, metastazės metu gali būti transportuojamos ir negyvos medžiagos, kurios yra tankių dalelių arba net ištirpusių substancijų pavidalu. Jei kalbėti ne apie navikinių dalelių plitimą organizme, bet apie mikroorganizmų, tai dažniausiai liečia bakterijas ir paprastai kalba eina apie organizme esančio ligos židinio buvimą. Iš jo bakterijos pernešamos su kraujotaka ir limfa į naujas vietas. Tokiu patologiniu židiniu, kuris yra pradinis bakterinės metastazės šaltinis, gali būti įvairūs abscesai, pūliniai, vidaus organų pūlingi uždegimai, pneumonijos, apendicitas, pūlingas otitas, lytinių organų pūlingas uždegimas, angina ir kt. Tokios bakterijos patenka į kraują ar limfą ir išnešiojamos po organizmą. Tam tikrose vidinėse kraujagyslių arba dar dažniau limfimės sistemos vietose tokių bakterijų gali susikaupti (užsistovėti) pakankamas didelis kiekis.
Jei ten jos nėra sunaikinamos arba nežūva, bet ima daugintis, tai naujoje vietoje atsiranda supančio audinio sudirginimo reakcija, išsivysto uždegiminis procesas. Kuris daugumoje atvejų pagal pobūdį atitinka uždegimą, kuris yra ligos židinyje esančiu metastazės šaltiniu. Žinoma kai kada gali būti ir išimčių, kai iš pūlingo uždegimo vietos yra pernešamos pakankamai didelės dalelės, turinčios savyje bakterijų, kurios iš pradžių sukelia infarktą ir tik po to virsta į atitinkamą naują uždegiminį židinį.