Klimaksas (gr. klimax – laiptai) – klimakterinis periodas, pereinamasis amžiaus periodas nuo lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios.

Moters klimaksas susijęs su funkciniais sistemos, reguliuojančios organizmo ciklinius kitimus, sutrikimais. Dėl blogų darbo ir buities sąlygų, dažnų abortų, persirgtų ligų klimaksas gali prasidėti per anksti (iki 45 m.). Vėlyvas klimaksas (po 60 m.) būna dėl gimdos miomų, hipertoninės ir kitų ligų.

Regresuojant kiaušidėms, nesubręsta folikulai, mažiau gaminasi folikulino, silpnėja generacinė kiaušidžių funkcija, gimda mažėja, jos sienelė plonėja, atrofuojasi jos gleivinė, sutrinka mėnesinių ciklo ritmas, jos darosi nereguliarios ir ilgainiui visai išnyksta.

Klimaksas vystosi laipsniškai. Skiriami 3 klimakso laikotarpiai:

premenopauzė (prasideda tarp 40-45 m., trunka iki tol, kol pranyksta mėnesinės),

menopauzė (mėnesinių išnykimas, dažniausiai būna tarp 49-52 m.),

postmenopauzė (prasideda pranykus mėnesinėms).

Kartais, dingus mėnesinėms, ovuliacija dar kurį laiką vyksta. Ciklinius kitimus reguliuojantys lytiniai hormonai, išnykus kiaušidžių veiklai, dar kurį laiką gaminasi. Normalus klimaksas praeina be jokių liguistų požymių.

Kartais klimakso metu būna įvairių negalavimų, kurių visuma sudaro vadinamąjį klimakterinį sindromą. Jam būdingi sutrikimai: vegetaciniai-kraujagysliniai (muša karštis, svaigsta galva, pykina, vemiama, prakaituojama, skauda sąnarius, stuburą, sutrinka pusiausvyra),

neuropsichiniai (moteris pasidaro jautri, irzli, blogai miega, susilpnėja atmintis, sumažėja darbingumas, apima depresija, atsiranda baimės jausmas, parestezija, kartais ir psichikos sutrikimų),

endokrininiai (padidėja antinksčių, skydliaukės funkcija),

širdies ir kraujagyslių sistemos (svyruoja arterinis kraujospūdis, atsiranda neritmiškas pulsas, smarkių širdies plakimų),

sutrinka termoreguliacija, pakyla temperatūra.

Pats būdingiausias simptomas – karščio mušimas, kuris trunka 2-3 min ir kartojasi nuo keleto iki 20 kartų per parą. Kartais atsiranda išorinių lytinių organų niežulys, dėl mėnesinių ciklo sutrikimų ilgai kraujuoja iš gimdos, yra senatvinis kolpitas.

Sunkiu atveju, kai karštis muša iki 20 kartų per parą, pablogėja moters būklė, sumažėja darbingumas. Ryškesnių klimakterinio sindromo simptomų būna moterims, kurios serga hipertonine liga, cukriniu diabetu, bronchine astma; jo eigą sunkina stresinės konfliktinės situacijos.

Nuo klimakterinio sindromo kiekviena ligonė gydoma individualiai ir dažniausiai kompleksiškai. Svarbu laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo, maitintis vitaminingu maistu, mažiau valgyti mėsos, daugiau pieniškų patiekalų, daržovių; tinka drungno vandens vonios, fizioterapijos procedūros. Dažnai taikoma psichoterapija, skiriama raminamųjų vaistų, hormonų preparatų.

Vyro klimakso simptomų dažniausiai atsiranda tarp 50-60 m. Jie būna ne tokie ryškūs kaip moters, bet trunka ilgiau. Susilpnėjus lytinių liaukų funkcijai ir sumažėjus kraujyje vyriškų lytinių hormonų (androgenų), sutrinka vidaus sekrecijos liaukų veikla. Atsiranda nemiga, baimės jausmas, susilpnėja atmintis, sumažėja darbingumas, kartais susilpnėja lytinis potraukis ir pajėgumas, būna širdies plakimų, skauda aplink širdį, padidėja arterinis kraujospūdis, kartais atsiranda dusulys, į galvą priplūsta kraujo (pasidaro karšta, jaučiamas pulsavimas). Kartais nutunkamas, atsiranda polinkis į cukrinį diabetą. Gydant sureguliuojamas darbo ir poilsio režimas. Dažnai padeda vyriški lytinių hormonų preparatai.