Menstruacijos.

 Menstruacijos (lot. menstruus – kasmėnesinis; atitikmuo: mėnesinės) – periodiškas, kas mėnesį pasikartojantis kraujavimas moterims iš gimdos mėnesinių ciklo pradžioje. Jų metu vyksta kraujavimas iš makšties (tekančios kraujingos išskyros iš lytiškai subrendusios moters gimdos).

Per mėnesines iš gimdos ertmės išsiskiria kraujo ir suiręs funkcinis gimdos gleivinės sluoksnis, iš gimdos kaklelio gleivių su daugybe leukocitų. Menstruacijų kraujas beveik nekreša, nes jame mažai fibrinogeno ir nėra protrombino. Moters ciklą griežtai reguliuoja hormonai, menstruacijos kartojasi kas 21-30 d., dažniausiai kas 28 d., trunka nuo 3 iki 7 d.; per jas moteris vidutiniškai netenka 50-150 ml kraujo.

Pirmosios menstruacijos (menarchė) atsiranda mergaitei lytinio brendimo metu ir kartojasi iki menopauzės.  Mėnesinių atsiradimas yra objektyvus mergaitės lytinės brandos požymis (mergaitėms jos prasideda 12–14 metais), o mėnesinių ciklo paskirtis yra subrandinti kiaušinėlį, taip paruošiant moters organizmą apvaisinimui ir nėštumui. 

Ciklo fazės: folikulinė fazė (trunka 10–14 dienų), ovuliacinė fazė (maždaug ciklo viduryje 12–16 dieną),  liuteininė fazė prasideda po ovuliacijos (trunka apie 10–14 dienų).

Sutrikus bent vienai mėnesinių ciklo grandžiai ar reguliacijai, jos tampa nereguliarios arba visai pradingsta ir moteris negali pastoti. Vartojant kai kuriuos kontraceptikus yra imituojamas mėnesinių ciklas, tačiau sutrikdoma ovuliacija ir todėl pastoti negalima.

Per klimaksą menstruacijos pasidaro nereguliarios ir ilgainiui išnyksta. Menstruacijų atsiradimo laikas priklauso nuo mergaitės gyvenimo sąlygų, klimato, jos organizmo būklės, mitybos. Keletą dienų prieš menstruacijas ir per jas moteris dažnai greičiau pavargsta, būna jautresnė, irzli, pakinta jos termoreguliacija, medžiagų apykaita.

Menstruacijų visai nebūna (amenorėja) nėščiai ir kūdikį žindančiai moteriai. Nuo kai kurių ligų, blogos mitybos, sunkios psichinės traumos jos gali sutrikti. Sergant kai kuriomis ginekologinėmis, kartais kraujo ligomis, sumažėjus kraujo krešumui, menstruacijos gali būti gausios ir ilgai trukti (menoragija).

Labai svarbu laikytis menstruacijų higienos. Per jas reikia vartoti higieninius įklotus, kurie keičiami ne rečiau kaip tris kartus per dieną. Ištekantis kraujas nusėda ant išorinių lytinių organų ir sudaro labai palankias sąlygas mikrobams, todėl reikia dažnai praustis.

Menstruacijų metu negalima maudytis vonioje, jūroje, ežere, upėje; geriausia praustis tik po dušu. Patartina nedirbti sunkaus fizinio darbo, nedalyvauti sporto varžybose, nevartoti aštrių prieskonių, svaigalų.

Draudžiama lytiškai santykiauti. Kartais jų metu užkietėja viduriai. Todėl tomis dienomis vakare tinka valgyti rūgusį pieną arba vienos dienos senumo senumo kefyrą, rytą prieš pusryčius žalių vaisių, daržovių (slyvų, obuolių, morkų), ryte nevalgius išgerti 0,5- 1 stiklinę virinto vandens.

Nuo pirmųjų menstruacijų reikia vesti kalendorių, kuriame žymima menstruacijų pradžios data, trukmė, gausumas, tai padeda sekti jų reguliarumą, laiku pastebėti jų pakitimus.