Lipidai.

Lipidai – organinių junginių grupė (skirtingos struktūros, bet panašių savybių junginiai), juos tiesiog galima pavadinti riebalais. Riebalai ar į riebalus panašios (artimos jiems medžiagos) polimerinės organinės medžiagos, sunkiai arba visai netirpstančios vandenyje, bet gerai tirpsta organiniuose tirpikliuose: eteryje, etanolyje, chloroforme. Lipidai yra didelė organinių medžiagų grupė, kuri skiriasi struktūra, funkcijomis ir cheminėmis savybėmis. Lipidai plačiai paplitę gyvojoje gamtoje, o pagal sandarą įprastai skirstomi į grupes: riebalai, vaškai, fosfolipidai ir steroidai.

•Riebalai (trigliceridai) sudaryti iš glicerolio ir trijų riebalų rūgščių molekulių. Riebalai yra gyvūniniai (sudaryti iš glicerolio ir sočiųjų riebalinių rūgščių) ir augaliniai (sudaryti iš glicerolio ir nesočiųjų riebalinių rūgščių). Kambario temperatūroje augaliniai riebalai yra skysti (aliejai), o gyvūniniai yra kieti (taukai, sviestas, lajus). Biologinė reikšmė: energijos šaltinis – tiekia 25-30% organizmui reikalingos energijos. Visiškai suskilus 1 g riebalų išsiskiria 38,9 kJ energijos, tai yra beveik dukart daugiau, negu skylant angliavandeniams ir baltymams.

Atsarginės maisto medžiagos – reikalui esant, gali suteikti energijos (žmogaus ir gyvūno organizme riebalai kaupiasi poodyje, riebaliniame audinyje; augalų sėklose sukaupti riebalai yra energijos šaltinis, kol daigas pradeda savarankiškai maitintis). Apsauginė funkcija – poodinis gyvūnų riebalų sluoksnis saugo nuo mechaninio sužalojimo ir šalčio, odos bei kai kurių liaukų išskiriami riebalai saugo odą, plaukus, plunksnas nuo drėgmės. (Plač. žr. Riebalai. (visas straipsnis))

•Vaškai sudaryti iš riebalinių rūgščių ir alkoholio molekulių. Kambario temperatūroje yra kieti. Ant lapų vaškai neleidžia per greitai garuoti vandeniui, dengia kai kurių augalų vaisius saugodami nuo puvimo; gyvūnai vaškus gamina kailio, odos apsaugai; žmogaus išorinės ausies kanale gaminamas vaškas sulaiko dulkes.

•Fosfolipidai sudaryti iš dviejų riebalinių rūgščių, glicerolio, fosfato grupės ir azoto turinčios grupės. Glicerolis, fosfato grupė ir azoto turinti grupė sudaro galvutę, kuri yra hidrofilinė (polinė), o riebalų rūgštys – uodegėlę, kuri yra hidrofobinė (nepolinė). Fosfolipidai yra ląstelių membranų pagrindas ir atlieka struktūrinę funkciją. Nuo fosfolipidų molekulių specifinio išsidėstymo membranoje priklauso membranų laidumas, nervinio impulso perdavimas ir tarpląstelinių ryšių susidarymas. Membranoje fosfolipidų molekulės savaime išsidėsto dviem sluoksniais: hidrofilinės galvutės nukreiptos į ląstelės vidaus ir išorės skysčius, o hidrofobinės uodegėlės – į membranos vidų ir atsuktos vienos į kitas. Fosfolipidų dvisluoksnyje išsidėsto kitos biologines membranas sudarančios medžiagos. Fosfolipidų hidrofilinių galvučių ir hidrofobinių uodegėlių išsidėstymas ląstelių membranose lemia medžiagų laidumą. Dėl hidrofobinių savybių membranos nepraleidžia arba blogai praleidžia vandenyje tirpias medžiagas, bet lengvai praleidžia hidrofobines.

Glikolipidai – lipidų ir angliavandenių junginiai sudaro sudėtingas medžiagas, kurių struktūra panaši kaip fosfolipidų, tačiau šie dariniai molekulėje turi vieną ar daugiau monosacharidų grupių, o ne fosfato grupę. Glikolipidų randama visų gyvūnų ląstelių membranose, kartais ir membraniniuose organoiduose. Glikolipidų funkcijoms priskiriama membraninių darinių, prie kurių vėliau tvirtinasi struktūriniai baltymai, sudarymas; saugoti ląstelės paviršių nuo nepalankių aplinkos sąlygų; padeda ląstelės paviršiuje palaikyti reikiamą krūvį (pvz., signalo perdavimui sinapsėje). Glikolipidai įeina į smegenų ir nervinių ląstelių sudėtį.

• Steroidai – organinių junginių klasė, medžiagos, kurių kilmė daugiausia yra gyvūninės ir rečiau augalinės kilmės. Šios medžiagos turi aukštą biologinį aktyvumą ir natūraliai susidaro iš izoprenoidinių pirmtakų. Steroliai yra steroidai, kurie turi hidroksigrupę, gyvūnai daugiausiai turi cholesterolio. Cholesterolis įeina į gyvūnų ląstelės plazminės membranos sudėtį. Iš jo yra sintetinamos tulžies rūgštys, steroidiniai hormonai, vitaminas D.

(Plž. žr. strps. Lipidai (visas straipsnis).)