Kardiochirurgija (gr. kardia – širdis + cheir – ranka + ergon – veiksmas) – širdies įgimtų ydų, sužeidimų ir ligų gydymas operacijomis; širdies chirurgija.
Širdis operuojama uždara ir atvira. Per uždaros širdies operaciją į širdį įkištu specialiu instrumentu praplečiami sulipę širdies vožtuvai ar iškerpama dalis surandėjusio vožtuvo; taip didinama kraujo tekėjimo anga.
Dažniausiai operuojama atvira širdis: prapjaunama ar atveriama viena ar kelios širdies ertmės tada geriau matyti širdies vidus ir jos deformacijos. Dažnai širdies chirurgai, kai tą pačią operaciją galima daryti uždaru ir atviru būdu, renkasi atvirąjį būdą, nes jis saugesnis ir tikslesnis. Ši operacija daroma, sustabdžius širdies veiklą; prijungiamas dirbtinės kraujotakos aparatas, pavaduojantis širdies ir plaučių darbą, taikoma hipotermija – narkozės metu iki tam tikros temperatūros atšaldomas ligonio kūnas.
Skiriama įgimtų širdies ydų chirurgija, įgytų širdies ligų chirurgija (širdies vožtuvų ligų, vainikinių širdies arterijų, širdiplėvės chirurgija), širdies ritmo sutrikimų chirurgija ir širdies persodinimas.
Ypač plačią sritį apima įgimtų širdies ydų chirurgija – įgimtų širdies defektų gydymas operacijomis. Iš 1000 gimusių vaikų 6-8 turi įgimtą širdies ydą. ~30% tokių naujagimių būna ryškių kraujotakos sutrikimų, širdies nepakankamumas; jie blogai vystosi, nedidėja jų kūno masė. Jei tokie kūdikiai neoperuojami, dauguma miršta pirmaisiais gyvenimo metais. Kitiems ~70% vaikų su įgimta širdies yda operacija gali būti daroma vėliau, kai vaikas paauga ir yra stipresnis. Įgimtų širdies ydų yra labai daug ir įvairių, todėl operacijos eigos iš anksto dažnai numatyti neįmanoma. Kaip taisyti operuojamos širdies ydą, chirurgai turi nuspręsti per operaciją.
Kai yra aortos koarktacija (aorta susiaurėjusi, kartais ir užakusi), išpjaunama aortos susiaurėjusi vieta, o galai susiuvami. Kai aortos galai toli vienas nuo kito, įsiuvamas kraujagyslės protezo intarpas. Po šios operacijos vaikai dažniausiai visiškai pasveiksta.
Kai atviras arterinis latakas (likusi atvira jungtis tarp krūtinės aortos ir plaučių arterijos) latakas perrišamas arba perkerpamas, o jo galai užsiuvami.
Besivystančios širdies skilvelių ar prieširdžių pertvaroje gali susidaryti angų, kurios ir lieka neužsivėrusios – tai vadinamieji pertvarų defektai. Nuo jų dydžio priklauso kraujotakos sutrikimo laipsnis. Kuo didesnis defektas, tuo skubiau vaiką reikia operuoti. Operuojama prijungus dirbtinės kraujotakos aparatą ir atšaldžius ligonio kūną. Maži pertvarų defektai užsiuvami, o dideli užlopomi plastiko ar paties ligonio širdiplėvės lopinėliais.
Iš įgimtų širdies vožtuvų ydų dažniausiai pasitaiko plaučių arterijos ir aortos vožtuvų susiaurėjimas. Vožtuvų burės būna viena su kita sulipusios ir negali tiek, kiek reikia, atsiverti. Per operaciją (su dirbtine kraujotaka ir atšaldymu) sulipusios burės prapjaunamos. Tokie ligoniai dažniausiai visiškai pasveiksta. Kartais vožtuvų burės būna labai sustorėjusios ar net sukalkėjusios, ypač jei operacija daroma vėlai (jau suaugusiam ligoniui). Tuomet vožtuvas išpjaunamas, ir į jo vietą įsiuvamas dirbtinis vožtuvas.
Rečiau pasitaiko įgimtas aortos ar plaučių arterijos vožtuvų nesandarumas. Tuomet vožtuvų burės būna nesusiformavusios ar turi defektų. Šios širdies ydos taisomos sudėtingomis plastinėmis operacijomis; kartais vožtuvai protezuojami.
Iš įgimtų dviburio ir triburio vožtuvo ydų dažniau pasitaiko jų nesandarumas. Tuomet daroma vadinamoji vožtuvų plastika: užsiuvamos vožtuvų burių angos ir įskilimai, sutrumpinamos chordos (sausgyslinės gijos), susiaurinamas vožtuvo žiedas. Kartais pažeistas vožtuvas išpjaunamas ir pakeičiamas dirbtiniu. Kai yra dviburio ir triburio vožtuvo susiaurėjimų, daroma komisūrotomija (sulipusios vožtuvų burės atskiriamos).
Didžiausią įgimtų širdies ydų grupę sudaro kombinuotosios ydos. Dažniausiai pasitaiko širdies pertvarų defektai kartu su įvairiomis vožtuvų ydomis. Kartais aorta ir plaučių arterija būna susikeitusios vietomis, venos vietoj kairiojo prieširdžio atsiveria į dešinįjį, tuščiosios venos vietoj dešiniojo prieširdžio – į kairįjį. Gali būti išsivystęs vienas skilvelis arba vienas prieširdis, visiškai užakęs ar neišsivystęs širdies vožtuvas. Turinčio tokią ydą vaiko būklė jau tuoj po gimimo būna labai sunki. Šios ydos taisomos įvairiais būdais. Kai yra vadinamoji Falo tetrada, galimi du būdai – lengvinančioji ir radikalioji operacijos.
Per lengvinančiąją operaciją iš aortos šakos, dažniausiai iš poraktikaulinės arterijos, kraujas nukreipiamas į plaučių arteriją. Kartais daromas langas, jungiantis pačią aortą su plaučių arterija. Tuomet pro plaučius pradeda tekėti daugiau kraujo, jis geriau apsivalo nuo anglies dvideginio ir daugiau prisisotina deguonies. Po tokios operacijos vaikas geriau jaučiasi, nebedusta. Vėliau galima daryti antrą operaciją ir širdies ydą ištaisyti.
Tokia operacija (radikalioji korekcija) daroma taikant dirbtinę kraujotaką; dažniausiai kartu ir atšaldoma. Užlopomas skilvelių pertvaros defektas (lopas siuvamas taip, kad kartu būtų pašalinamas aortos angos poslinkis, deš. skilvelio link), susiaurėjusi plaučių arterija praplatinama (perkerpamos sulipusios vožtuvo burės, jeigu reikia, dar iškarpomi išvešėję deš. skilvelio raumenys, deš. skilvelis, plaučių arterija platinama plastiko ar širdiplėvės lopais).
Po radikaliosios operacijos ~95% ligonių pasveiksta ir gerai jaučiasi. ~10% operuotųjų gali atsirasti širdies blokada; tuomet jiems įsiuvamas širdies stimuliatorius. Kartais, kai atplyšta pertvaros lopinėlis arba kai plaučių arterija ar triburis vožtuvas pasidaro nesandarus, ligonį reikia pakartotinai operuoti.
Viena sunkiausių įgimtų širdies ydų – didžiųjų širdies kraujagyslių transpozicija: plaučių arterija ir aorta būna susikeitusios vietomis. Teoriškai tokie kūdikiai turėtų mirti per keletą ar keliolika minučių po gimimo nuo deguonies bado, tačiau juos dažniausiai gelbsti nedidelis prieširdžių ar skilvelių pertvaros defektas. Tai leidžia dešinės ir kairės širdies kraujui susimaišyti ir tiekti audiniams šiek tiek deguonies.
Tokiems vaikams skubama kuo greičiau padidinti pertvaros defektą, kad kraujas širdyje galėtų geriau maišytis; dažniausiai daroma Raškindo (Rashkind) operacija. Pro naujagimio kojos veną į dešinįjį prieširdį, o iš ten pro nedidelį prieširdžių defektą į kair. prieširdį įstumiamas kateteris su balionu. Balionas išpučiamas, ir kateteris traukiamas atgal į deš. prieširdį. Išpūstas balionas praplėšia silpną naujagimio prieširdžių pertvarą ir padidina jos defektą. Po šios palyginti nesunkios operacijos (ją daro širdies kateterizavimo specialistai) naujagimio būklė gerokai pasitaiso. Jis gali gyventi ir laukti, kol bus padaryta radikalesnė operacija. Jos yra du būdai.
Per pirmąsias dvi savaites po gimimo aorta ir plaučių arterija gražinamos į savo vietas. Taip atkuriama normali kraujotaka ir pašalinami anatominiai pakitimai. Praėjus 6-12 mėn. po Raškindo operacijos, šalinama prieširdžių pertvara ir sudaroma nauja; per šią operaciją anatominiai pakitimai neištaisomi. Pasveikę po šių operacijų vaikai gerai auga ir vystosi.
Kai įgimtos širdies ydos yra sudėtingos, daroma Fontano operacija. Plaučių arterija atpjaunama nuo širdies ir susiuvama su deš. prieširdžiu. Deš. prieširdyje lopas įsiuvamas taip, kad uždengtų prieširdžių pertvaros defektą ir uždarytų triburi vožtuvą. Tuomet kraujas iš venų teka tiesiai į plaučius ir į širdį patenka tik iš plaučių. Ligoniai, kurie po šios operacijos pasveiksta, dažniausiai jaučiasi gerai.
Įgytų širdies ligų chirurgija apima širdies vožtuvų ligų chirurgiją, vainikinių širdies arterijų chirurgiją. Širdies chirurgai taip pat operuoja sergančius kai kuriomis širdiplėvės ligomis (pvz., sąauginiu perikarditu), ligonius, kuriems auga širdies navikas, susidaro krūtinės aortos aneurizma.
Piktybinis širdies navikas pasitaiko ypač retai; dažniau širdyje auga nepiktybinis navikas – miksoma. Greitai didėdama, ji gali užpildyti prieširdžio ertmę, uždaryti dviburį arba triburį vožtuvą, sutrikdyti kraujotaką ir tokiu būdu sukelti sveikatai ar net gyvybei pavojingą širdies nepakankamumą. Vienintelis efektyvus gydymas yra širdies operacija (su dirbtine kraujotaka), per kurią navikas pašalinamas. Po jos ligonis dažniausiai visiškai pasveiksta.
Širdies chirurgai taip patoperuoja krūtinės aortos aneurizmą – kurioje nors aortos vietoje atsiradusį didelį aortos išsiplėtimą. Aneurizma dažniausiai susidaro dėl sklerozės, tačiau gali atsirasti ir po krūtinės traumos, dėl įgimto aortos sienelės silpnumo, taip pat, kai dėl didelio arterinio spaudimo vidinis aortos sienelės sluoksnis plyšta ir atsisluoksniuoja nuo kitos sienelės dalies.
Didėjanti aneurizma gali pradėti spausti gretimus nervus ir organus (dažniausiai bronchus ir trachėją). Tuomet ligoniui pradeda skaudėti krūtinę, dažnai jis dusta. Be to, aneurizmai trūkus, ligonis gali staigiai mirtinai nukraujuoti. Operacija daroma, taikant dirbtinę kraujotaką ir atšaldymą. Aneurizma išpjaunama, o aortos vientisumas atkuriamas įsiuvant dirbtinį kraujagyslės protezą. Kartais aneurizma prapjaunama išilgai, o į sveikos aortos galus įsiuvamas kraujagyslės protezas, kuris apsiuvamas aneurizmos audiniais. Ligoniai, pasveikę po šios sudėtingos ir ilgos operacijos, dažniausiai jaučiasi gerai, bet, svarbiausia, jiems jau nebegresia staigi mirtis dėl aneurizmos trūkimo.
Operuojamos ir ligonių sergančių širdiplėvės (perikardo) ligomis širdys. Dažniausiai pasitaiko lėtinis sąauginis perikarditas. Širdiplėvė praranda elastingumą, sustorėja, traukiasi, suauga su širdimi, jos ertmė užanka. Vėliau širdiplėvė sukalkėja, ir širdis lyg sukausoma akmeniniu šarvu. Atsiranda ir didėja širdies nepakankamumas. Per operaciją pašalinama sukalkėjusi širdiplėvė ir išlaisvinama širdis. Operacija sunki ir ilga, nes sukalkėjusi širdiplėvė laužoma kaulams operuoti skirtais instrumentais, be to, ji būna tvirtai suaugusi su širdimi. Po operacijos, jeigu ji nepavėluota, ligoniai visiškai pasveiksta.
Širdies ritmo sutrikimai, ypač širdies blokada, sėkmingai gydomi širdies elektrinės stimuliacijos būdais. Kai vis dažnai kartojasi paroksizminės tachikardijos priepuoliai ir vaistai menkai tepadeda, per operaciją siekiama surasti ir sunaikinti papildomus širdies laidžiosios sistemos takus. Surasti juos padeda elektrofiziologinis tyrimas, nes širdies laidžioji sistema akiai nematoma. Suradus papildomus takus, tos vietos audiniai prapjaunami skersai arba šaldomi specialiu aparatu, kad šie takai suirtų ir nebefunkcionuotų.
Kartais širdies skilveliuose, rečiau prieširdžiuose atsiranda dirginimo židinių, kurie gali dirginti širdį ir sukelti dažną jos plakimą. Dirgina dažniausiai randai po miokardo infarktų, uždegimas arba širdies raumens randas, likęs po uždegimo. Per operaciją matomi randai išpjaunami. Elektrofiziologiniu tyrimu suradus nematomus dirginimo židinius, tos vietos širdies audiniai suardomi specialiu šaldymo aparatu. Kai skilvelių virpėjimas vis kartojasi ir surasti dirginimo židinio nepavyksta, chirurgai įsiuva defibriliatorių.
Kai širdies nebegalima pagydyti jokiais vaistais ir kita širdies operacija, daromas širdies persodinimas.
Širdis pradėta operuoti XIX a. pabaigoje. 1896 L. Renas (Rehn; Vokietija) užsiuvo širdies žaizdą. H. Sotaras (Souttar; D. Britanija) 1925 pirštu praplėtė sulipusį dviburį vožtuvą. Itin didelę reikšmę kardiochirurgijos plėtotei turėjo anesteziologijos pažanga, dirbtinės kraujotakos ir hipotermijos metodų sukūrimas. K. Lilekėjus (Lillehei; JAV) 1956 pirmasis operavo atvirą širdį, prijungęs prie ligonio dirbtinės kraujotakos aparatą. 1958 jis protezavo širdies vożtuvą. 1967 K. Barnardas (Barnard; P. Afrikos Respublika) persodino žmogaus širdį žmogui.
Lietuvoje jau 1805 A. Sniadeckis iškėlė idėją žmogaus širdį atgaivinti elektros srove. 1900 Vilniuje G. Romas ir Stembo paskelbė straipsnį apie sėkmingą širdies operaciją (9 m. vaikui iš širdiplėvės pašalinti pūliai). 1926 J. Gusevas Panevėžyje, 1946 V. Burba Mažeikiuose užsiuvo sužeistą širdį. 1953 Vilniuje A. Sučila pašalino sukalkėjusį širdies maišelį; ligonis pasveiko. 1958 Vilniuje D. Efrosas padarė pirmąją operaciją širdies viduje – pirštu praplatino susiaurėjusią dviburio vožtuvo angą. 1964 A. Marcinkevičius (su B. Mešalkinu iš Novosibirsko) padarė atvirą širdies operaciją su dirbtine kraujotaka ir atšaldymu. 1987 Vilniuje persodinta širdis (vadovas A. Marcinkevičius).
Ištrauka paimta iš: Medicinos enciklopedija/Redkol.:V.Grabauskas (pirm.) ir kt.-V.:Valstybės enciklopedijų 1-kla, 1991-1993 Tomas 2 M-Ž- 544p.:iliustr.