Kobalto biologinė reikšmė žmogaus organizmui.

kobaltas yra svarbus organizmui mikroelementas.

Kobaltas stimuliuojančiai dalyvauja kraujodaroje (eritropoezės procesuose, hemoglobino biosintezėje), ypač kai yra pakankamas kiekis geležies ir vario;

padeda organizmui pasisavinti geležį, kalcį ir fosforą;

reikalingas eilėje fermentinių reakcijų, baltymų sintezėje, azoto asimiliacijoje;

reikalingas nervų sistemos ir kepenų funkcijose;

būtinas virškinamajam kanalui funkcionuoti. 

Kobalto taip pat reikia optimaliai pasisavinti jodą organizme. Reikia paminėti, kad kobaltas turi slopinantį poveikį audinių kvėpavimui, t. y gali veikti apykaitos procesus. Ši savybė onkologijoje padeda  sulaikyti navikų ląstelių dauginimąsi.  Kobaltas stimuliuoja širdies, kaulų čiulpų ir kasos Langerhanso salelių ląstelių veiklą. Kobaltas įeina į vitamino B12 (kobalamino) sudėtį, šis vitaminas yra kaip vienas kobalto gavimo šaltinių organizme.

Kobalto trūkumas organizme.

 Kobalto trūkumas labiausiai jaučiamas greito ląstelių dalijimosi vietose (pvz., kaulų čiulpų kraujodaros audiniuose). Dėl to jis ypač tampa reikalingas sportininkams po traumų, po kraujo išsiliejimo ir geresniam nervinam atsistatymui.

Kobalto ir jo organiškai surištos formos (vitamino B12) deficitas gali pasitarnauti anemijos atsiradimui. Sportuojančioms moterims, kurių mitybos įpročiai yra grynai vegetariški bei tuo pat metu nepakankamai gaunama kobalto, gali sutrikti menstruacijų ciklas.

Taip pat reikia paminėti, kad dažnai anemijos priežastis, dėl kobalto bei kobalamino trūkumo pasireiškimo, yra susijusi ne su kaip tokiu esančiu kobalto trūkumu, bet su pablogėjusiu jo įsisavinimu. Dažnai tai nutinka dėl tam tikro baltymo, kuris sintetinamas skrandžio gleivinėje arba galimų kitokių priežasčių, pvz., organizmui negaunant vitamino B12 arba sutrikus šio vitamino rezorbcijai, trūkstant skrandžio sultyse druskos rūgšties.

Kobalto perteklius organizme.

Kobalto perteklius žmogaus organizmui yra kenksmingas, o esant jo pertekliui kurioj tai vietoj (nuo šio elemento poveikio) atsiranda sudirginimas arba alerginės reakcijos odoje ir gleivinėse.

Chroninės intoksikacijos pasireiškia chroninėmis viršutinių kvėpavimo takų, bronchų ligomis; gali išsivystyti alerginiai simptomai (pvz., bronchinės astmos, odos alergijų).

Geležies trūkumas gali skatinti kobalto sustiprintą absorbciją virškinimo trakte.

Kobalto perteklius organizme gali skatinti apetito mažėjimą, turėti toksišką poveikį miokardui ar skatinti mažakraujystę.

Didelis neorganinio kobalto kiekis sukelia policitemiją, kaulų čiulpų hiperplaziją, retikulocitozę, kraujo tūrio padidėjimą.

 Kobalto perteklinės normos organizmui gali būti nuodingos. Pagal LD₅₀ vertės nustatymą apskaičiuota, kad patekus į organizmą kobalto druskoms maždaug tarp 150 ir 500 mg/kg, kas pagal LD₅₀ sudaro 100 kg sveriančiam žmogui 20 gramų, greičiausiai bus galima mirtina dozė.

Kobalto paros poreikis.

Dažniausiai kobalto rekomenduojamos paros normos šiek tiek skiriasi ir tiksliai nustatytos niekur neaptiksite, kai kada ji rekomenduojama ir, ko gero, labiausiai atitinkanti realijas yra suaugusiems 0.1-0.2 µg., o vitamino B12 paros poreikis siekia iki 3,0 µg.

Suaugusio žmogaus organizme yra apie 1,1 mg kobalto. Daugiausiai jo yra kepenyse, inkstuose, kaulų čiulpuose, kasoje, smegenyse ir kraujyje.

Iš organizmo Co šalinamas su šlapimu (per parą pašalinama apie 1-5 µg) ir labai mažais kiekiais su išmatomis, prakaitu ir plaukais.

Kobaltas maisto produktuose.

 Maisto produktuose kobalto kiekiai nėra dideli, bet įvairus maisto racionas pilnai patenkina jo poreikius organizme.

Kobalto aptinkama tokiuose maisto produktuose kaip mėsa, žuvis, paukštiena, kiaušiniai, pieno produktai, bulvės, jo aptinkama vandenyje, o tokiuose produktuose kaip kepenys, inkstai, žirniai, ridikai, braškės aptinkami kiekiai yra šiek tiek didesni.