Nefrozinis sindromas (lot. syndromum nephroticum) – inkstų pažeidimo simptomų kompleksas, kurio požymiai: su šlapimu išsiskiria daug (>3,5 g per parą) baltymų (proteinurija), sutrinka baltymų ir riebalų, vandens ir druskų apykaita, pabrinksta veidas, kojos, kartais – visas kūnas.
Tokio sutrikimo metu pakankamai žymi dalis baltymų pašalinama kartu su šlapimu, sumažėja albumino kiekis kraujyje. Nefrozinis sindromas atsiranda sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis (pvz., lėtiniu glomerulonefritu, inkstų amiloidoze, cukriniu diabetu, raudonąja vilklige).
Nefrozinis sindromas dažnai yra kaip nefrito, nėščiųjų nefropatijos, pielonefrito, navikų, inkstų pažeidimų esant kolageninėms ligoms, tuberkuliozės, sifilio, maliarijos ir kt. pasekmė. Taigi, nors sindromas gali būti pastebimas esant įvairiems susirgimams, bet dažniausiai pasireiškia esant glomerulonefritui. Vaikams nefrozinis sindromas gali prasidėti ir nesergant jokia kita liga.
Normaliomis organizmo sąlygomis inkstai filtruoja kraują, dauguma organizmui reikalingų medžiagų nepraeina pro inkstų filtravimo sistemą ir vėliau yra atgal reabsorbuojama į kraują. Organizmo medžiagų apykaitos produktai, kurie jau nebebus naudojami organizme, patenka į šlapimą ir yra pašalinami iš organizmo jo sudėtyje. Nefrozinio sindromo metu, tokia inkstų funkcija (filtravimas) sutrinka, padidėja pralaidumas ir baltymai yra šalinami kartu su šlapimu. Baltymai kraujyje yra labai reikalingi, nes jie padeda vandenį sulaikyti kraujagyslėse. Bet, kadangi netenkama daug baltymų, tai sumažėjus jų kiekiui kraujyje vanduo ima patekti į aplinkinius audinius ir juose ima pasireikšti patinimai (edemos). Taipogi padidėja riebalų gamyba ir jų kiekis kraujyje.
Nefrozinis sindromas trunka ilgai (keletą metų). Ligonis išsenka, nusilpsta, netenka daug baltymų, sumažėja organizmo atsparumas. Kartais dar prisideda plaučių uždegimas, pleuritas, peritonitas, kraujotakos sutrikimai.
Galimos komplikacijos – infekcijos prisijungimas, kraujo krešėjimo sutrikimai (trombozės ir tromboembolijos), hipovolemija ir kt.
Tarp nefrozinio sindromo patogenezės teorijų labiausią paplitimą turi imunologinė, pagal kurią inkstų audinių padidėjęs laidumas (sukeliantis proteinuriją) nulemiamas susidarant priešinkstiniams antikūnams. Bet žinoma tai nėra vienintelė ligos atsiradimo priežastis.
Kalbant apie nefrozinio sindromo pagrindinius klinikinius pasireiškimus, tai vienas iš jau paminėtų yra ištinimai. Pradžioje jie atsiranda ant veido, kurie vėliau išplinta į visą paodį. Ryšium su tuo, kad baltymai šalinami su šlapimu ir sutrinka apykaitinių baltymų kraujyje koncentracija (ji mažėja), išsivysto raumenų silpnumas, mažėja atsparumas infekcijoms. Tuomet kraujyje stipriai padidėja riebalų sudėtis.
Gydymas. Gydoma ligoninėje. Pirmiausia gydoma sindromą sukėlusi liga. Dažniausiai taikomas gulimas režimas, maisto dieta – druskos ir vandens ribojimas, didesnis kiekis baltymų nei įprastai; imunitetą skatinančios priemonės, vaistiniai preparatai ir kt.
Kai kada nefrozinis sindromo būsena gali sukelti visišką inkstų funkcijos sutrikimą, tokiu metu lieka vienintelė išeitis – dirbtinis kraujo valymas (dializė) arba iškyla būtinybė persodinti inkstą (transplantacija).