Hipermagnezija (hipermagnezemija) – per didelis magnio (Mg) kiekis organizme ir kraujo serume. Normos būsenoje Mg koncentracija kraujo serume yra 0,7-1,05 mmol/l. Pasireiškianti hipermagnezija slopina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, nervų raumenų jautrumą ir centrinės nervų sistemos funkcijas. Hipermagnezija sustiprina hiperkalemijos poveikį širdžiai, skausmo ir temperatūros jutimų susilpnėjimą. Magnio koncentracijai padidėjus daugiau nei 12,5 mmol/l gali sustoti širdis.

Pagrindinė hipermagnezijos priežastis yra inkstų nepakankamumas. Galimi simptomai yra arterinė hipotonija, kvėpavimo apsunkinimas ir širdies sustojimas.  diagnozė nustatoma išmatuojant magnio kiekį serume.  Gydymas susijęs su kalcio gliukonato ir galbūt furozemido įvedimu į veną; sunkiais atvejais atliekama hemodializė.

Hipermagnezija kliniškai pasireiškia gana retai.  Simptominė hipermagnezija yra ypač reta ir dažniausiai pasireiškia pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu, pavartojus magnio turinčių antacidinių vaistų ar vidurius laisvinančių vaistų.  Hipermagnezija taip pat gali pasireikšti pacientams, sergantiems hipotiroze arba Adisono liga. Net besimptomė hipermagnezija yra reta pacientams, kurių inkstų funkcija yra normali.

Nustatant magnio koncentraciją kraujo serume virš 2,6 mg/dL (virš 1,05 mmol/L) gali pradėti reikštis pirmieji hipermagnezijos požymiai.

Magnio koncentracijos serume padidėjimas nuo 6 iki 12 mg/dL (2,5 – 5,0 mmol/L) gali skatinti giliųjų sausgyslių refleksų išnykimą; tolimesnį Mg lygio padidėjimą lydi kraujospūdžio sumažėjimas, kvėpavimo slopinimas ir komos būsenos atsiradimas. Širdis gali sustoti, kai magnio koncentracija kraujyje yra > 15 mg/dL (> 6,0–7,5 mmol/l).

Gydymas.

Kalcio gliukonato paskyrimas; diurezės stimuliavimas arba dializė.

Sunkios magnio intoksikacijos (pvz., 12 mg/dL [5,0 mmol/L]) gydymas apima kraujotakos ir kvėpavimo palaikymą bei 10–20 ml 10 % kalcio gliukonato įvedimą į veną. Kalcio gliukonatas gali laikinai pristabdyti daugelį magnio sukeltų pokyčių, įskaitant ir kvėpavimo sutrikimą. Furozemido įvedimas į veną padidina magnio išsiskyrimą ir išsaugo inkstų funkciją.

Sergant sunkia hipermagnezija, gali padėti hemodializė, nes santykinai didelė magnio dalis (apie 70 %) kraujyje nesusijungia su baltymais ir todėl gali būti pašalinta hemodializės būdu.  Esant sutrikusiai hemodinamikai, bet neįmanoma atlikti hemodializės, galima atlikti peritoninę dializę.