Karbonatai – chem. anglies rūgšties druskos.

Pavyzdžiui, kreida, marmuras, klintys yra kalcio karbonatai. Visi karbonatai lengvai reaguoja su rūgštimis. Karbonatus galima atpažinti pagal rūgščių poveikį jiems. Vykstant reakcijai išsiskiria anglies dioksido dujos.

Karbonatai kristalizuojasi heksagoniniais (kalcito grupė) ir rombiniais (aragonito grupė) kristalais. Kalcito grupės mineralai yra kalcitas, magnezitas, dolomitas, sideritas, smitsonitas ir rodochrozitas. Aragonito grupės karbonatus sudaro aragonitas, stroncianitas, viteritas, cerucitas, malachitas, azuritas ir soda.

Apie karbonatus galima kalbėti kaip apie gamtinius mineralus, kurie sudaryti iš anglies rūgšties H₂CO₃ druskų, pvz., jau minėti kalcitas CaCO₃, magnezitas MgCO₃ ir kt., kurie pakankamai plačiai vartojami pramonėje. Taipogi kaip ir apie chemines medžiagas (karbonatus ir hidrokarbonatus), anglies rūgšties druskos. CO₂ vandeninis tirpalas vadinamas anglies rūgštimi H₂CO₃, tai silpna rūgštis. Ji jonizuojasi dviem pakopomis. Neutralizuojant anglies rūgštį, galima gauti normaliąsias (su anijonais CO₃^2– , pvz., natrio karbonatą Na₂CO₃) ir rūgščiąsias (dar vadinamas hidrokarbonatais; su anijonu HCO₃^–, pvz., natrio vandenilio karbonatą NaHCO₃) druskas.

Karbonatai lengvai reaguoja su rūgštimis, todėl ši savybė taikoma įvairiose srityse. Kalcio karbonatu kalkinamos rūgščios dirvos. Natrio karbonato yra muiluose, skalbikliuose, stikle. Natrio hidrokarbonato, arba geriamosios sodos, yra kepimo milteliuose. Kepinyje esančios rūgštys su šiuo junginiu sudaro anglies(IV) oksidą, kuris kaitinamas plečiasi, ir kepinys labai iškyla, pasidaro purus. Geriamoji soda mažina skrandžio rūgštingumą, jos yra dantų pastoje.

Natrio, kalcio ir magnio hidrokarbonatai yra aptinkami  ištirpusiame pavidale mineraliniuose vandenyse, taip pat nedideliais kiekiais aptinkami visuose gamtiniuose vandenyse, išskyrus kritulių ir ledynų. Didelę reikšmę gamtoje turi kalcio hidrokarbonato susidarymo reakcija, lemianti karbonatinį (laikinąjį) vandens kietumą. Stipriai kaitinant vandenį (virš 60 °C) kalcio ir magnio hidrokarbonatai skyla ir palieka nuosėdų likučius ant kaitinimo elementų, ant indų, vamzdžių, boilerių ir pan.

Normalieji karbonatai plačiai paplitę gamtoje (kalcitas, dolomitas, magnezitas ir kt.). Karbonatai taipogi plačiai naudojami pramonėje – statybose, chemijos pramonėje, optikoje, stiklo, popieriaus, gesintuvų gamyboje, t. p. atlieka svarbų fiziologinį vaidmenį palaikant kraujo rūgštinių savybių pastovumą (pH).