Aksioma (gr. axioma – priimtas teiginys) – kokios nors mokslinės teorijos teiginys (sakinys), kuris, ją kuriant, toje teorijoje laikomas pradiniu, neįrodinėjamu, ir iš kurio (arba iš kurių visumos) išvedami visi kiti teorijos teiginiai pagal joje įprastas išvedimo taisykles. Kasdienybėje terminas naudojamas kaip savaime suprantama akivaizdi tiesa ar teiginys.

Nuo antikos iki pat XIX a. vidurio aksiomomis buvo laikomi intuityviai akivaizdūs arba aprioriškai teisingi teiginiai. Kartu nebuvo atsižvelgiama į tai, kad jas sąlygoja ilgaamžė praktinė pažintinė žmonių veikla.

Dabartinis aksiominio metodo supratimas nereikalauja aksiomos apriorinio akivaizdumo. Jos turi atitikti tik vieną sąlygą: iš jų, ir tik iš jų, pasitelkus įprastas logines taisykles, išvedami visi kiti kurios nors teorijos teiginiai (teoremos). Taip pasirinktų aksiomos teisingumo klausimas sprendžiamas kitose mokslinėse teorijose, arba surandant tos pačios sistemos interpretacijas: formalizuotos aksiominės sistemos teisingos interpretacijos nustatymas rodo, kad joje vartojamos aksiomos yra teisingos.