Insultas (lot. insulto – šokinėju) – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, dėl kurio sutrinka visų smegenų arba jų dalių veikla. Insultas ištinka, kai žmogus serga galvos smegenų kraujagyslių ateroskleroze, hipertonine liga arba abiem kartu, rečiau – reumatu, kraujo, inkstų ligomis. Būna ir dėl galvos smegenų kraujagyslių defektų (pvz., arterijos spindžio išsiplėtimo). Turi reikšmės paveldimas polinkis. Pagal kraujotakos sutrikimo pobūdį insultas būna hemoraginis (į smegenis išsilieja kraujas) ir išeminis (sukeltas sutrikusio arterinio kraujo tekėjimo dėl smegenų arterijos trombozės, embolo, aterosklerozinių plokštelių, t. y. užsikimšus).

  Staiga, užsikimšusioms galvos smegenis maitinančioms kraujagyslėms sutrinka smegenų funkcijos ir atsiranda pažeidimas (galimas ir kraujo išsiliejimas į smegenis – smegenų infarktas), dėl kurio gali ištikti net mirtis.

Priežastys dėl ko gali atsirasti šis pažeidimas yra daug, dažnai tai įtakoja žmogaus  amžius, taipogi arterinio kraujospūdžio padidėjimas, ligos (prieširdžių virpėjimas, širdies nepakankamumas, aterosklerozė, diabetas), arterijos spindžio išsiplėtimas, cholesterolio kiekis kraujyje, nesveikas gyvenimo būdas (antsvoris, rūkymas ir kt.).

Prasidėjusio ar gresiančio pažeidimo simptomai priklauso nuo jo galimo rimtumo – galvos skausmas ir svaigimas, galūnių skausmai, regėjimo sutrikimai, kalbėjimo sutrikimas, traukuliai, vėmimas, sąmonės netekimas, veido mimikos perkreipimas, paralyžius.

Miego metu dažnai nutinkantis išeminis insultas (dar vadinamas smegenų infarktas) atsiranda užsikimšus (pvz., dėl trombo, ateroskleroziniai pakitimai) smegenų kraujagyslei į kurias nebepakankamai priteka kraujo, trūkstant deguonies ir gliukozės toje vietoje atsiranda pažeidimas ir ląstelės žūva.

Hemoraginio insulto metu į smegenis išsilieja kraujas plyšus kraujagyslei arba padidėjus jos sienelės pralaidumui, žmogus blogai jaučiasi, sutrinka daugelis fizinių funkcijų (kalbėjimas, rega, rijimas, judesiai) galimas paralyžius, sąmonės netekimas.

Hemoraginis insultas.

Hemoraginis insultas ištinka plyšus kraujagyslei arba padidėjus jos sienelės pralaidumui; kraujas dažniausiai išsilieja į smegenų pusrutulį, rečiau į povoratinklinį tarpą ar į smegenų skilvelius. Šis insultas paprastai įvyksta dieną, ypač susijaudinus, po sunkaus fizinio darbo, psichinio pergyvenimo.

Ligonis dažniausiai staiga praranda sąmonę ir keletą valandų ar net dienų būna komos būsenoje. Prieš tai gali ūžti galvoje, ją skaudėti, svaigti. Vėliau sąmonė aiškėja, būna rankų ir kojų paralyžius (paprastai vienos pusės), sutrinka kvėpavimas, atsiranda traukulių, ligonis vemia. Dažnai toks ligonis blogai mato, negali nuryti maisto, kalbėti, skaityti, rašyti.

Išeminis insultas.

Daugiausia sergama išeminiu insultu. Jis ištinka, kai trombas, rečiau embolas užkemša smegenų kraujagyslę, į smegenis nepakankamai priteka kraujo, ir dalis jų audinio suminkštėja. Prieš tokį insultą ligoniui dažniausiai pradeda skaudėti galvą, ji svaigsta, ima tirpti rankos ir kojos, gali sutrikti kalba.

~40 % išeminių insultų ištinka miegant, dažnai po sunkaus fizinio darbo ar sergant infekcine liga (tada pagreitėja kraujo krešėjimas).

Gydymas.

Ištikus insultui, ligonį reikia guldyti į lovą, galvūgalį pakelti aukščiau. Būtina visiška ramybė. Nedelsiant iškviesti greitąją medicinos pagalbą.

Insultas gydomas ligoninės nervų skyriuje kraujospūdį, širdies ir kvėpavimo veiklą reguliuojančiais ir smegenų pabrinkimą mažinančiais vaistais. Kai insultas hemoraginis, stengiamasi kraujo krešumą didinti, kai išeminis – mažinti. Kartais ligonis operuojamas. Vėliau padeda masažas, gydomoji mankšta.

Po insulto ligoniui svarbu laikytis darbo ir poilsio režimo. Miegoti reikia ne mažiau kaip 7-8 h; prieš miegą nepatartina skaityti, valgyti. Ligonio maistas turi būti lengvai virškinamas, vitaminingas. Valgyti reikia 4-5 kartus per dieną; kuo mažiau vartoti gyvulinių riebalų, druskos, skysčių, nerūkyti ir negerti alkoholio. Kad neištiktų insultas, reikia laiku ir tinkamai gydyti aterosklerozę bei hipertoninę ligą.

Įdomumo dėlei.

Nustatyta, kad nuo insulto mirusių žmonių smegenyse yra neįprastai didelis glutamato kiekis. Dėl hipoksijos, rečiau kitų priežasčių glutamaterginiai neuronai išskiria neįprastai daug glutamato, kuris aktyvina NMDA ir AMPA receptorius. Aktyvus AMPA receptorius veikia kaip Na⁺ kanalas, todėl postsinapsinė membrana iš dalies depoliarizuojama. Tai aktyvina NMDA receptorių, pro kurio kanalą į postsinapsinį neuroną veržiasi Ca²⁺, todėl ląstelės viduje šių jonų koncentracija pasiekia toksinį lygį.

Manoma, kad neuronai žūva dėl Ca²⁺ perkrovos sukeltų proteazių ir fosfolipazių aktyvinimo. Ca²⁺ taip pat gali pažeisti neuronų mitochondrijas ir sutrikdyti ATP sintezę. Be to, suaktyvėja radikalinės reakcijos, kurios negrįžtamai pažeidžia gyvybiškai svarbias neuronų struktūras ir jų funkcijas.