Hipertoninė liga (lot. morbus hypertonicus) – lėtinė liga, kurios svarbiausias požymis padidėjęs arterinis kraujospūdis, ilgainiui sutrikdantis širdies, smegenų ar inkstų funkciją.

Sergant šia liga iki 30 m., arterinis kraujospūdis nuolat yra didesnis kaip 140-90 mm Hg, po 30 m. – atitinkamai didesnis kaip 160-95 mm Hg. Viena labiausiai paplitusių išsivysčiusiose šalyse ligų.

Hipertoninę ligą sukelia sudėtingų faktorių, vadinamųjų ligos rizikos faktorių, visuma. Išoriniai hipertoninės ligos rizikos faktoriai (pvz., stresinė situacija, neracionali mityba, alkoholis, rūkymas) sukelia neurogeninius sutrikimus, kurių neigiamą poveikį dar sustiprina vidiniai faktoriai (pvz., amžius, padidėjusi kūno masė, paveldėjimas, riebalų apykaitos sutrikimai).

Hipertoninė liga prasideda kaip neurozė, kuri daugiausia pažeidžia kraujagyslių tonusą reguliuojančius centrus. Sutrikus aukštajai nervų sistemos veiklai, smegenų žievėje atsiranda pastovių dirginimo židinių, iš kurių impulsai nuolat perduodami į kraujotaką reguliuojančius centrus; susidaro jų nuolatinio jaudinimo būsena. Dėl to kyla smulkiųjų arterijų bei arteriolių spazmai ir padidėja arterinis kraujospūdis. Vėliau dar ima veikti sudėtingi periferiniai mechanizmai, reguliuojantys kraujospūdį. Belatakės liaukos (ypač antinksčiai) ir inkstai pradeda gaminti medžiagas, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai didina kraujospūdį.

Skiriamos trys hipertoninės ligos stadijos.

I stadijai būdingas padidėjęs, bet nepastovus arterinis kraujospūdis, kuris dažnai nustatomas atsitiktinai arba kai ligonis kreipiasi į gydytoją dėl bendrų, dažnai būdingų neurozei, negalavimų (blogo miego, greito nuovargio, dažno galvos skausmo).

II stadijoje kraujospūdis visą laiką padidėjęs. Ligoniui dažnai, ypač rytą, skauda galvą, maudžia širdį, atsiranda pakitimų akių dugne, širdyje.

III stadijoje sutrinka širdies, smegenų ir inkstų veikla. Ligos simptomus lemia vyraujantys sutrikimai. Gali ištikti miokardo infarktas, insultas, širdies ar inkstų nepakankamumas.

Gydant hipertoninę ligą, svarbiausia pasiekti, kad arterinis kraujospūdis taptų normalus. Sergančiajam, kai yra I ir II ligos stadija, patartina sureguliuoti savo kūno masę (dėl nutukimo kraujospūdis kyla), laikytis dietos (labai svarbu nevartoti druskos; kasdienė jos norma, tik ne daugiau kaip 2-3 g, gaunama su įprastu maistu, pvz., duona), daugiau judėti, laikytis darbo ir poilsio tinkamo režimo (miegoti per parą bent 8 h, aktyviai ilsėtis savaitgaliais), vengti psichinių traumų, neigiamų emocijų (emocinė įtampa mažinama autogenine treniruote), nerūkyti, negerti alkoholio.

Jeigu kraujospūdis per 2-3 mėn. nesunormalėja, reikia pradėti vartoti vaistus (jie vartojami nuolat, taip, kaip paskyrė gydytojas) ir reguliariai tikrinti kraujospūdį; vartojant vaistus, jis turi būti normalus.

Tinkamai veikia fizioterapijos procedūros, masažas, gydomoji kūno kultūra. Išvengti hipertoninės ligos padeda iš mažens ugdoma sveika, be žalingų įpročių, gyvensena, tinkama darbo ir poilsio kaita, racionali mityba. Daug sveriantiems reikia stengtis sumažinti kūno masę. Tai turi ypač didelės reikšmės asmenims, linkusiems sirgti hipertonine liga (tiems, kurių tėvai, broliai ar seserys serga šia liga). Kiekvienas žmogus turėtų žinoti savo kraujospūdį ir periodiškai jį matuoti.