Hipomagnezija (hipomagnezemija) – magnio (Mg) stoka organizme, kraujo serume. Normos būsenoje Mg koncentracija kraujo serume yra 0,7-1,05 mmol/l. Esant hipomagnezijai Mg kiekis kraujo serume yra žemiau normos. Žemesnis Mg lygis sukelia elektrolitų disbalansą.

etiologija.

Priežastys susijusios ne su inkstų ligomis:

Mg trūkumas maiste ir jo šalinimas per virškinamąjį traktą; 

nepakankamas suvartojimas su maistu (pavyzdžiui, po ilgo badavimo, po operacijos);

Mg pasisavinimo sutrikimai (malabsorbcijos sindromas, lėtinis piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais vaistais);

magnio persiskirstymas organizme;

ūmus magnio suvartojimas ląstelėse esant alkoholinei abstinencijai, gydymo insulinu metu, kvėpavimo takų alkalozės metu;

greitas magnio ir kalcio kaupimasis kauluose su sekančia iš to hipomagnezemija esant padidėjusiai osteogenezei po paratiroidektomijos dėl sunkios prieskydinės liaukos osteodistrofijos.

Priežastys susijusios su inkstais:

pirminiai inkstų kanalėlių sutrikimai;

 Barterio sindromas, inkstų kanalėlių acidozė, pooperacinė diurezė;

po inksto persodinimo;

vaistų sukeltas Mg praradimas per kanalėlius;

diuretikų vartojimas (pvz., tiazidiniai diuretikai, furosemidas, etakrino rūgštis);

gentamicino vartojimas (nefrotoksinis poveikis);

hormonų sukeltas Mg praradimas per kanalėlius;

sergant hiperaldosteronizmu;

dėl hipoparatiroidizmo;

magnio praradimas per kanalėlius dėl jonų ar maisto sudedamųjų dalių, o sergant hiperkalcemija (kalcis ir magnis konkuruoja dėl pernešimo);

dėl hipofosfatemijos ir (arba) apsinuodijimo alkoholiu (sumažėjusi magnio reabsorbcija per inkstus).

Genetiniai aspektai.  Hipomagnezija su antrine hipokalcemija.

Klinikinė padėtis.

Sutrinka nervų ir raumenų funkcija. Atsiranda raumenų trūkčiojimas, drebulys ir raumenų silpnumas dėl tiesioginio magnio poveikio neuro-raumeniniam perdavimui ir raumenų susitraukimui, taip pat dėl  hipokalceminio poveikio.

Sunki lėtinė hipomagnezija sumažina PTH sekreciją ir pablogina kaulinio audinio atsaką į PTH.  Abu šie procesai sukelia hipokalcemiją.

Hipomagnezija taip pat sukelia kalio reabsorbcijos sutrikimą inkstuose, dėl kurio atsiranda hipokalemija.  Tokiu būdu, pacientams, sergantiems hipomagnezija, gali pasireikšti visi klinikiniai hipokalcemijos ir hipokalemijos požymiai.

Gydymas.

Daugumai pacientų magnio trūkumą galima kompensuoti įprasta mityba.

Esant sunkiai hipomagnezijai arba jos klinikinėms apraiškoms, skiriamas magnio sulfatas (esant normaliai inkstų funkcijai ir aktyvumui). Paprastai pusė visos dozės (du kartus didesnė už trūkumą) sušvirkščiama per pirmąsias 24 valandas, likusi dalis – per kitas 4 dienas, sistemingai stebint magnio kiekį serume.

Esant komplikuotoms sąlygomis (pavyzdžiui, su traukuliais, kuriuos sukelia hipomagnezija) – 2–4 g magnio sulfato (10% tirpalo 20–30 ml 5% gliukozės tirpale) per 5–15 minučių. Jei poveikio nėra, injekcijos kartojamos, kol per 6 valandas pasiekiama bendra 10 g dozė.

Pasiekus poveikį, į veną infuzuojama 10 g magnio sulfato 500-1000 ml 5% gliukozės tirpale per 24 valandas, po to po 2,5 g kas 12 valandų, kol magnio kiekis serume normalizuosis.

Esant dideliam magnio trūkumui, bet silpnesniems klinikiniams požymiams, magnio sulfatą galima leisti į veną 5% gliukozės tirpale 1 g/val. greičiu,10 valandų bėgyje.