Tetanija (gr. tetanos – sustingimas, įtampa) – ligota būsena, nevalingi raumenų, ypač veido, rankų ir pėdų, spazmai ir traukuliai. Tetanijos išsivystymo priežastis yra kalcio jonų kiekio kraujyje sumažėjimas, jų apykaitos sutrikimas, kuris gali būti susijęs su nepakankamu prieskydinių liaukų aktyvumu, rachitu ar alkaloze. Yra išskiriama naujagimių tetanija (ankstyva ir vėlyvoji naujagimių hipokalcemija); rachitogeninė tetanija; hipokalceminė tetanija dėl hipotirozės; enterogeninė, skrandžio, hiperventiliacinė tetanija ir kt.
Naujagimių tetanija.
Ankstyvą naujagimių hipokalcemiją sukelia tokie veiksniai kaip:
staigus kalcio gavimo iš motinos naujagimiui nutraukimas;
prieskydinių liaukų funkcinis nesubrendimas, ypač neišnešiotiems kūdikiams ir gimusiems mažo svorio vaikams;
perinatalinis stresas (pvz., nėščiųjų toksikozė, placentos plyšimas, asfiksija, naujagimių centrinės nervų sistemos traumos);
motinos sirgimas cukriniu diabetu arba hiperparatiroidizmas.
Naujagimių tetanija pasireiškia nedideliu smakro ir pirštų tremoru, dažnu paviršutinišku kvėpavimu, kvėpavimo padažnėjimu su periodiniu sustojimu, vėmimu ir traukuliais, raumenų spazmai pastebimi retai.
Vėlesnioji naujagimių hipokalcemija kliniškai neišryškėja iki to laiko, kol kūdikis keleto dienų eigoje negaus fosfatų apkrovos (paprastai pradedant gauti mityboje karvės pieno), šito eigoje pas jį atsiranda hiperfosfatemija (inkstai, šio vystymosi laikotarpio metu, negali išskirti perteklinį fosforą). Padidėjęs kalcio fosfato nusėdimas kauliniame audinyje, sumažėjęs parathormono poveikis kauliniam audiniui, slopinamasis kalcitonino poveikis kaulų rezorbcijai ir magnio homeostazės sutrikimas lemia hipokalcemijos vystymąsi.
Paprastai tetanijos apraiškos naujagimiams išnyksta iki 21-osios gyvenimo dienos. Jei hipokalcemija tęsiasi ilgesnį laiką, būtina nustatyti jos priežastis. Tetanijos sindromas, apimantis skausmingus plaštakų, pėdų raumenų traukulių spazmą, nerimą, traukulius, laringospazmą, paresteziją, įvairaus amžiaus ligoniams pasireiškia esant skirtingam kalcio jonų kiekiui kraujyje.
Tetanija susijusi su prieskydinių liaukų sutrikimu.
Prieskydinių liaukų pagrindinės ląstelės išskiria hormoną paratiroidiną (paratiriną, PTH), jo veikimo pusperiodis yra 20 min. Paratiroidinas, veikdamas kaulus, inkstus ir virškinamąjį kanalą, per cAMP sistemą reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą (homeostazę).
Paratiroidino hiposekrecijos metu ryškiai sumažėja Ca2+ koncentracija kraujyje (norma yra 2,0-2,75 mmol/l). Todėl padidėja motoneuronų ir griaučių raumenų dirglumas ir sukeliami savaiminiai mėšlungiški griaučių raumenų susitraukimai, t. y. tetanija.
Tetanijos klinikinių apraiškų sunkumo spektras, esant prieskydinės liaukos nepakankamumui, yra labai platus – nuo jokių simptomų nebuvimo iki visiško ir nuolatinio hipoparatiroidizmo sindromo.
Ankstyvieji tetanijos požymiai yra raumenų skausmas ir skausmingi spazmai, tirpimo jausmas, viršutinės lūpos, rankų ir kojų pirštų dilgčiojimas, galūnių šalimas, sąnarių sustingimas ir nejudrumas. Kelių dienų, savaičių ar mėnesių intervalais išsivysto traukuliai su sąmonės netekimu, kurie daugiausia stebimi lenkiamuosiuose raumenyse. Galimi veido raumenų traukuliai.
Dažnai mėšlungis prasideda pilvo skausmu, kartais pasireiškia spazmu su vėmimu ir pykinimu, žarnyno ir šlapimo pūslės raumenų spazmais.
Vainikinių arterijų spazmą gali lydėti aštrus skausmas širdyje su EKG pokyčiais, būdingais tiek hipokalcemijai, tiek miokardo išemijai. Atsiranda toninis raumenų rigidiškumas, vaikas atmeta galvą atgal, pastebimas laringospazmas (su dusuliu ir cianoze), išsivysto asfiksija. Ši būklė dažnai painiojama su epilepsija. Priepuolius gali lydėti galvos skausmas, padidėjęs spaudimas kaukolės viduje, regimųjų nervų diskų patinimas, kuris imituoja smegenų auglį.
Enterogeninė tetanija.
Enterogeninė tetanija yra sutrikusios kalcio absorbcijos žarnyne pasekmė (malabsorbcijos sindromas, enteritas).
Skrandžio tetanija.
Skrandžio tetanija stebimas po dažno gausaus vėmimo, kai netenkama didelio chloridų kiekio, pavyzdžiui, esant sunkiai ankstyvai nėštumo toksikozei, esant įgimtai chloridinei diarėjai.
Lėtinis chloridų praradimas skatina neląstelinio skysčio tūrio sumažėjimą ir bikarbonatų koncentracijos padidėjimą plazmoje, išsivysto metabolinė alkalozė. Klinikinės enterogeninės tetanijos pasireiškimai yra tokie patys kaip ir esant prieskydinių liaukų nepakankamumui.
Hiperventiliacinė tetanija.
Hiperventiliacinė tetanija gali išsivystyti esant pirminiam hiperventiliaciniam sindromui dėl centrinės nervų sistemos pažeidimų (pvz., trauma, smegenų kraujavimas, encefalitas), obstrukcinis bronchitas, virusinė infekcija, kai galima staigi hiperpnėja, trunkanti kelias dienas ir sukelianti kvėpavimo alkalozę, dėl kurios sumažėja kalcio jonizacija.
Be to, esant visų tipų patologijoms, kurias lydi padidėjęs kvėpavimo aktyvumas, taip pat nėštumo metu, ypač kartu su anemija, hiperventiliacinė tetanija atsiranda pakankamai lengvai.
Mechaninė hiperventiliacija, pavyzdžiui, dirbtinės plaučių ventiliacijos metu, gali būti jatrogeninės tetanijos pavyzdys. Jis išsivysto esant per daug šarmų terapijai esant acididozei poacidozinėje fazėje;
kraujo perpylimų metu, kai skiriamas didelis citrato kiekis ir nepakankamas kalcio kiekis;
apsinuodijus anglies monoksidu, chloroformu, morfinu, salicilatais;
piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais vaistais ir diuretikais;
apsinuodijimas fluoro druskomis, oksalo rūgštimi;
gydymo aminoglikozidais metu (dėl hipomagnezemijos) ir kt.
Latentinė tetanija.
Latentinei tetanijai būdingas padidėjęs nervų sistemos jaudrumas mechaniniam ar elektriniam dirginimui nesant ryškiems traukuliams. Ši forma pastebima esant mažam kalcio kiekiui ir (arba) padidėjusiam fosforo kiekiui kraujyje ir alkalozei pirmųjų dvejų gyvenimo metų vaikams. Dėl tetanijos pavojingos būklės, ypač vaikams, ypač svarbu kuo anksčiau aptikti latentinę tetaniją.
Tetanijos diagnostika.
Nuolatinį bendrojo kalcio koncentracijos kraujyje sumažėjimą žemiau 2,12 mmol/l lydi traukulių priepuoliai. Nozologinė tetanijos priklausomybė nustatoma atsižvelgiant į ligas, kurioms esant ji pasireiškia.
Naujagimius būtina diferencijuoti su traukuliais dėl smegenų edemos asfiksijos eigoje, kraujavimų kaukolės viduje, hipoksijos, hipoglikemijos, bilirubininės encefalopatijos, galvos smegenų apsigimimų; saviti traukuliai stebimi sergant stablige, įgimta toksoplazmoze, pūlingu meningitu. Kūdikiams traukulių priepuolis dažnai ištinka esant aukštai (apie 39°) temperatūrai, dažniausiai pirmąją karščiavimo dieną, infekcinės ligos pradiniu periodu (ūminė kvėpavimo takų virusinė infekcija, žarnyno infekcijos, šlapimo takų infekcijos ir kt.), taip pat dėl vakcinacijos
Tetanija susijusi su prieskydinės liaukos sutrikimais nustatoma remiantis anamneze (chirurginės intervencijos, ypač pakartotinės, skydliaukės, kaklo traumos ir kt.), hipokalcemijos ir hiperfosfatemijos derinys bei specialių apkraunamųjų testų duomenų, naudojamų diagnozuojant hipoparatiroidizmą.
Skrandžio, enterogeninės, hiperventiliacijos ir kitos tetanijos atpažįstamos pagal dominuojančias pagrindinės patologijos apraiškas (gausus vėmimas, viduriavimas, steatorėja, inkstų nepakankamumas, alkalozė, sumažėjęs bendrojo kalcio ir magnio kiekis kraujyje, taip pat hipofosfatemija ir padidėjęs šarmingos fosfatazės aktyvumas, kuris stebimas esant tetanijai nėščioms ir maitinančioms motinoms.
Diferencinė diagnozė, esant tetanijos priepuoliui, atliekama traukulių būklėms dėl organinės smegenų patologijos, pasiutligės, stabligės, hipoglikemijos, epilepsijos, isterijos, apsinuodijus strichninu ir kt. Tokiais atvejais diferencinė-diagnostinė reikšmė turi efektyvumą esant tetanijai į veną įvedant kalcio chlorido.
Gydymas.
Tetanijos priepuoliai stabdomi įvedant į veną kalcio chlorido arba gliukonato tirpalą, kuris esant būtinybei kartojamas 2 – 4 kartus per parą. Taipogi yra panaudojami magnio sulfato ir kitokių preparatų gydymo praktika.
Skubios, ekstrinės priemonės koreguojančios metabolizmų sutrikimus, reikalaujančios operatyvaus įsikišimo yra būtinos esant skrandžio tetanijai.
Konservatyvi terapija, kuria siekiama normalizuoti kalcio, rūgščių ir šarmų homeostazę ir užkirsti kelią tetaniniams priepuoliams, priklauso nuo ligos, kuri yra tetanijos priežastis.
Gydymo prognozės paprastai yra palankios ir priklauso nuo racionalaus pagrindinės ligos gydymo. Priepuolio metu laringospazmas kelia tiesioginį pavojų paciento gyvybei. Su lėtiniu inkstų nepakankamumu susijusio tetanijos prognozės yra nepalankios.
Tetanijos priepuolių profilaktiką sudaro pagrindinės ligos gydymas, jonizuoto kalcio kiekio kraujyje normalizavimas, veiksnių, prisidedančių prie tetanijos pasireiškimo, pašalinimas (hiperventiliacija, hipotermija, psichinės traumos ir kt.).