Aterosklerozė (lot. atherosclerosis < gr. athere – manų košė + skleros – standus, kietas) – lėtinė liga, pažeidžianti arterijas ir sutrikdanti vietinę ir bendrąją kraujotaką.

Aterosklerozė – lėtinė liga, kai arterijų sienelėse (vidiniame arterijų sluoksnyje) kaupiasi (nusėsta) riebalų (lipidų, paprastai cholesterolio) ir kalcio plokštelės (aterosklerozinės plokštelės), išveši jungiamasis audinys, todėl siaurėja kraujagyslių spindis (gali ir visai užsikimšti).

Taip sukeliami galvos smegenų, širdies, galūnių, inkstų, žarnyno kraujotakos sutrikimai. Siaurėjant arterijoms į organus (ar tam tikrą organą) atiteka mažiau kraujo arba jo visai ten nebepatenka ir vystosi išemija. Aterosklerozei pasireiškus vienoje organizmo vietoje, ji neretai aptinkama ir kituose organuose, o tam jautriausios yra vainikinės arterijos, kurios maitina širdies raumenį.

Viena labiausiai paplitusių išsivysčiusiose šalyse ligų. Ypač dažnai ja serga vyresni kaip 40 m. žmonės. Vyrai serga 3-4 kartus dažniau. Dažniausiai suserga tie žmonės, kurie nuolatos nerviškai pervargsta, mažai juda, pernelyg gausiai ir riebiai valgo, yra nutukę, daug rūko, kurių arterinis kraujospūdis yra padidėjęs. Kartais aterosklerozei prasidėti turi reikšmės paveldėtas polinkis.

Kaip matome, aterosklerozės plitimui turi reikšmę rizikos veiksniai: amžius, šeiminis polinkis, rūkymas, hipertenzija, nutukimas, hipodinamija, cukrinis diabetas, didelis kiekis mažo tankio lipoproteinų ir kt.

Ligos atsiradimo veiksniai.

Didžiausią įtaką šiai ligai turi MTL (mažo tankio lipoproteinai) ir DTL (didelio tankio lipoproteinai) kiekių santykis. Aterogeniškiausi yra MTL ir LMTL, turintys daugiau cholesterolio, palyginti su kitais lipoproteinais. DTL irgi turi daug cholesterolio, bet jis neturi įtakos aterosklerozinių plokštelių susidarymui, nes jie perneša cholesterolį iš audinių į kepenis.

Lipoproteinų peroksidinės oksidacijos metu jie pakinta, tampa aterogeniški ir juose atsiranda peroksidinės oksidacijos produktų – lipidų rūgščiųjų peroksidų, aldehidų, dienų ir trienų konjugatų. Šie nauji dariniai sąveikauja su apobaltymais (dažniausiai apoB-100); susidaro chemiškai pakeisti lipoproteinai. Arterijų sienelėje susidaro peroksidų modifikuoti MTL, kuriuos atakuoja makrofagai.

Cholesterolis yra netirpus, fermentų neskaidomas, todėl žaloja arterijų sienelių lygiuosius raumenis. Jeigu endotelio ląstelės yra pažeistos, įvyksta trombocitų sukibimas (agregacija) ir išskiriamas tromboksanas A₂, kuris skatina tolesnį trombocitų sukibimą (agregaciją).

Trombocitai ir makrofagai išskiria augimo veiksnius, skatinančius lygiųjų raumenų vešėjimą (proliferaciją). Pažeistos ląstelės gamina jungiamojo audinio baltymus – kolageną, elastiną ir gliukozaminus. Apie cholesterolį formuojasi skaidulinė kapsulė, kuri vėliau kalcifikuoja. Tokios kraujagyslės praranda elastingumą. Jos yra kietos, trapios, padidėjus kraujospūdžiui, gali plyšti. Aterosklerozinių plokštelių susidaro daug, jos visai susiaurina kraujagyslės spindį, pažeidus endotelį, prasideda trombozė, todėl galima audinių nekrozė.

Labai svarbu atkreipti dėmesį į vieną faktą. Dažniausiai, susidarius ateroskleroziniams dariniams, visa kaltė atiduodama cholesteroliui (MTL ir DTL kiekių santykiui), kitaip sakant blogasis cholesterolis (MTL – mažo tankio lipoproteinai) užkemša susidariusius pažeidimus kraujagyslėse, dėl ko per jas blogėja kraujo padavimas į organus (su tuo ir iš to sekančiomis pasekmėmis), o ir pačios kraujagyslės netenka elastingumo, trūkinėja bei gali visai užsikimšt ar sutrūkti.

Šiai dienai yra įvairių šios ligos atsiradimo versijų, bet dažnai pamirštama ar mažai akcentuojama pagrindinė ir pirminė aterosklerozinių darinių susidarymo priežastis – pirmiausia kraujagyslė yra pažeidžiama (atsiranda įtrūkimas, įplėšimas ir pan.), o tik po to, tame pažeidime, formuojasi aterosklerozinis darinys.

Kaip būtų galima išvengti ligos.

Aterosklerozės išsivystymui didelę įtaką turi žmogaus gyvenimo būdas ir bendras sveikatos stovis. Taigi aterosklerozei įtaką daro kompleksiniai veiksniai ir yra svarbus ne tik amžius, bet įtakoja ir rūkymas, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis, antsvoris, nejudrus gyvenimo būdas (fizinio aktyvumo stoka), psichiniai veiksniai, sumažėjusi tolerancija gliukozei ir žinoma cholesterolis (arba kaip mėgstama sakyti cholesterolio kiekis kraujyje, ypač blogojo).

Šiuos rizikos veiksnius ir gyvenimo būdą galima pašalinti, sumažinti ar visai pakeisti, žinoma tik amžiaus, lyties, menopauzės, paveldimumo veiksnių pakeisti neįmanoma. Pakėlus fizinio aktyvumo lygį padidėja ir gerėja kraujo apykaita, gerėjant jos apykaitai gerėja ir pačių kraujagyslių būklė. Taipogi su maistu reikia gauti pakankamą baltymų kiekį (iš jų mūsų organizme yra sudaryta viskas, tame tarpe ir kraujagyslės), vesti pakankamai sveiką gyvenimo būdą, pakankamai gauti vitaminų ir mineralų bei tiesiog palaikyti savo sveikatą normalioje būklėje. Tokiu atveju aterosklerozės rizika bus minimali.

Komplikacijos.

Labiausiai aterosklerozė pažeidžia aortą, širdies, smegenų, inkstų ir kojų arterijas. Jų sienelėse iš kraujo riebalų ir išvešėjusio jungiamojo audinio susidaro aterosklerozinių plokštelių, kurios ilgainiui sukalkėja, tampa kietos ir trapios. Kraujagyslės spindis ties aterosklerozine plokštele susiaurėja, ir pro kraujagyslę nebeprateka reikiamas kraujo kiekis. Kartais aterosklerozinė plokštelė plyšta ir ties ja susidaręs trombas kraujagyslę visiškai užkemša. Dėl to ūmiai sutrinka audinių ir organų kraujotaka.

Aterosklerozinių plokštelių gali būti dešimtmečiais (pavienių aterosklerozinių plokštelių kartais pasitaiko net vaikų kraujagyslėse), o ligos požymių paprastai atsiranda tik tada, kai dėl smarkiai (50-70%) susiaurėjusio kraujagyslės spindžio sutrinka audinių ir organų kraujotaka.

Aterosklerozei pažeidus vainikines arterijas, ligoniui gali būti krūtinės angina, miokardo infarktas, širdies nepakankamumas, sutrinka širdies ritmas. Aterosklerozė ligos simptomai: galvos skausmai, svaigimas ar apalpimai, kojų skausmai, pilvo skausmas, skausmas krūtinėje ir kt.; dėl staigios širdies ligos gali ištikti mirtis.

Esant aterosklerozei gali išsivystyti ir kitos ligos: 

insultas – pakenkiamos galvos smegenų kraujagyslės. Požymiai: kūno dalies aptirpimas, regėjimo, kalbos, rijimo, pusiausvyros sutrikimai, svaigimas, trumpalaikis sąmonės praradimas. Smegenų arterijų aterosklerozė silpnina atmintį, mažina darbingumą, sukelia galvos skausmus; kartais degraduoja ligonio asmenybė, sutrinka psichika.

Išeminė širdies liga – pakenkiamos širdies vainikinės kraujagyslės. Dažnai ji pasireiškia krūtinės angina, tada juntamas staigus maudžiantis skausmas krūtinėje, jis gali plisti į kaklą, kairę ranką. Trinkant kraujotakai gali sutrikti ir širdies ritmas, o vėliau įvykti miokardo infarktas. Dėl aortos aterosklerozė skauda krūtinę, padidėja arterinis kraujospūdis; išsiplėtusi aortos atkarpa (aneurizma) gali plyšti.

Arterinė trombozė – dėl galūnių kraujagyslių aterosklerozės staiga atsiranda šlubumas, kojų skausmas, o ligai progresuojant gali atsirasti trombozė, nesveika galūnė lieka skausminga, išbąla, aptirpsta.  Aterosklerozei pažeidus kojų arterijas, skauda blauzdų raumenis, šąla ir išopėja kojos.

Renalinė arterinė hipertenzija – esant inkstų aterosklerozei, dažnai staiga pakyla didelis arterinis kraujospūdis ir nenukrenta net veikiamas vaistų, vėliau pablogėti šlapimo išsiskyrimas.

Žarnyno arterijų aterosklerozė – netrukus po valgio jaučiamas tam tikras skausmas pilve, jį pučia, viduriuojama arba priešingai, viduriai užkietėjo. Ligai progresuojant gali ištikti net žarnyno infarktas.

Gydymas.

Gydoma ilgai ir sudėtingai. Ligoniui reikia laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo, dietos (mažiau vartoti riebalų, ypač gyvulinių, aštrių prieskonių, valgomosios druskos, produktų, kuriuose gausu cholesterino; daugiau valgyti aliejaus, daržovių ir vaisių).

Patartina suliesėti, daugiau judėti.

Būtina atsisakyti žalingų įpročių.

Gydoma kraujagysles plečiančiais, jų sieneles stiprinančiais, kraujo klampumą ir krešėjimą mažinančiais vaistais, gydomąja mankšta; kartais daroma operacija, per kurią susiaurėjusi arba išsiplėtusi arterijos dalis keičiama protezu.