Hiperurikemija – padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje.

Šlapimo rūgštis yra galutinis purinų apykaitos produktas. Ji lengvai filtruojama ir kartu su Na⁺ jonais artimajame (proksimaliajame) vamzdelyje pernešama abiem kryptimis, t. y. reabsorbuojama ir sekretuojama. Normaliai sekrecija yra didesnė už reabsorbciją, todėl esant labai koncentruotam šlapimui, uratų koncentracija šlapime gali būti 20-30 kartų didesnė negu plazmoje (0,25 mmol/l).

uratai blogai tirpsta vandenyje, iš jų gali susidaryti akmenys. Uratų koncentracijos didėjimas kraujyje (hiperurikemija), kuris atsiranda dėl fermentų sutrikimų arba dėl padidėjusio uratų susidarymo ir/ar sumažėjusio jų išsiskyrimo, gali sukelti podagrą. Jos metu urato kristalai kraujagyslėse pažeidžia ir kitus organus.

Hiperurikemijos atsiradimo priežastimi gali būti padidėjęs ir pagreitėjęs šlapimo rūgšties susidarymas, dėl medžiagų apykaitoje esančių purinų pertekliaus. Taip pat dėl nusilpusios inkstų veiklos ir nepakankamo šlapimo rūgšties išskyrimo per juos.

Kaip atsiradimą ar susirgimą paaštrinančių veiksnių gali būti didelis, turinčių purinų, maisto produktų kiekio vartojimas (pvz., gyvulių mėsa, kepenys, liežuvis, kava). Taipogi nerekomenduojama vartoti daug didelio kaloringumo ir riebaus maisto, ar atvirkščiai – badauti. Badavimo metu energijai gauti yra ardomas organizmo raumeninis audinys, šio proceso metu yra atpalaiduojama daug purinų, kurie patenka į kraujotaką.

Pirminė hiperurikemija gali būti esant įgimtam genetiniam tam tikro fermento stokai, kuris ardo šlapimo rūgštį. Hiperurikemijos  metu padidėjęs šlapimo rūgšties lygis yra galimas podagros atsiradimo veiksnys, o labai padidėjęs šlapimo rūgšties lygis – inkstų nepakankamumo.

Dėl blogai tirpstančių susidariusių šlapimo rūgšties druskų (uratų) ir pačios šlapimo rūgšties susidaro uratiniai mazgeliai (tofusai), kurie kaupiasi poodiniuose minkštuosiuose audiniuose, sąnariuose ir aplink juos, sukelia uždegimus ar net yra inkstų akmenligės atsiradimo priežastis.