Glomerulonefritas (lot. glomerulonephritis<glomerulos – kamuolėlis – gr. nephros – inkstas) – inkstų uždegimas, per kurį daugiausia pažeidžiami inkstų kamuolėliai. Sukelia mikrobai (streptokokai, stafilokokai, virusai) ir nemikrobiniai antigenai, sutrikus organizmo imuniniam atsakui. Neretai glomerulonefritas yra kitos ligos (alerginio vaskulito, raudonosios vilkligės) išraiška. Būna ūminis, poūmis ir lėtinis.
Glomerulonefritas yra imuninio sutrikimo ir uždegiminio pobūdžio inkstų ligų grupė, kuri išskirtinai pažeidžia inkstų kamuolėlius (glomerulus), taipogi paliečia kanalėlius ir tam tikrus inkstų audinius. Ligos atsiradime pagrindinį vaidmenį vaidina kamuolėlių imuninis pažeidimas, atsiradęs esant įvairioms infekcijoms (bakterinėms, virusinėms, parazitinėms), intoksikacijoms (organiniai tirpikliai, alkoholis, švinas, gyvsidabris, vaistai) ir kt. Priklausomai nuo ligos klinikinės eigos yra išskiriamos ūminė, lėtinė ir greitai progresuojanti glomerulonefrito formos.
Pirminis glomerulonefritas išsivysto tuomet, kai yra išskirtinai pažeidžiami inkstai, o antrinis – yra surištas su tam tikromis infekcijomis arba glomerulų uždegimas yra kitų sisteminių ligų dalis.
Ūminis glomerulonefritas dažniausiai prasideda sveikstant po mikrobų sukeltos ligos (pvz., anginos, skarlatinos, gripo, pūlinėlinės). Dažnai pastebimas jauname amžiuje; apibūdinamas ūmia pradžia (paprastai išsivysto per 6-12 dienų po perneštos streptokokinės infekcijos, dažniausiai – anginos) ir ankstyvu išsisprendimu. Ligoniui patinsta veidas (ypač paakiai), kojos, neretai skauda šonus, padidėja arterinis kraujospūdis, pagausėja baltymų šalinimas su šlapimu, hematurija, inkstų funkcijos sutrikimas, šlapimas pasidaro drumstinas, jo sumažėja. Šie reiškiniai per 1-2 savaites praeina, tik dar keletą mėnesių būna šlapimo pakitimų. Galimos komplikacijos – ūmus širdies nepakankamumas (plaučių edema – pabrinkimas ir kt.), ūmus inkstų nepakankamumas (azotemija, hiperkalemija ir kt.), eklampsija (apalpimas, traukuliai), kraujo išsiliejimas į galvos smegenis ir kt.
Poūmis (piktybinis, greitai progresuojantis) glomerulonefritas prasideda panašiai kaip ūminis, tiktai ligos požymiai būna ryškesni, dažniausiai per keletą savaičių ar mėnesių negrįžtamai sutrinka inkstų veikla.
Lėtinis glomerulonefritas yra neišgydyto ūminio glomerulonefritas tąsa arba prasideda lėtai, nepastebimai. Dažniau serga vyrai apie 40 metų amžiaus. Jo požymiai dažniausiai neryškūs – yra nedideli patinimai, kartais, tik padidėjęs arterinis kraujospūdis; būna šlapimo pakitimų. Lėtinis glomerulonefritas trunka ilgai, būna paūmėjimų, per keletą metų gali sutrikti inkstų veikla.
Lėtinio glomerulonefrito, priklausomai nuo eigos ypatybių ir vedančio klinikinio sindromo, yra išskiriamos kelios rūšys. Dažniausiai pasitaikanti forma – latentinis (nepasireiškiantis). Jis pasireiškia šlapimo pakitimais (proteinurija, eritrociturija), kartais kartu su nedidele arterine hipertenzija.
Hipertoniniam glomerulonefritui būdinga išreikšta arterinė hipertenzija esant minimaliems šlapimo nuosėdų pakitimams.
Hematūrinio glomerulonefrito metu nustatoma atspari hematurija.
Nefrozinis glomerulonefritas – pasireiškianti proteinurija su išsivystančiu nefroziniu sindromu.
Esant įvairiems lėtinio glomerulonefrito pasireiškimo formoms, vėliau ar ankščiau pasireiškia lėtinis inkstų nepakankamumas.
Sparčiai progresuojantis glomerulonefritas pasireiškia ūmia pradžia su greitai išsivystančiu inkstų nepakankamumu – per kelias savaites ar kelis mėnesius.
Glomerulonefrito simptomai- paprastai būdingas silpnumas ir nuovargis, galvos skausmas, karščiavimas, pilvo skausmas, skausmas nugaroje, apetito stoka, kvėpavimo takų infekcijos, patamsėjęs šlapimas, dusulys, padidėjęs kraujospūdis, sąmonės aptemimai, odos bėrimas, kitų sisteminių ligų atsiradimas (sinusitas, raudonoji vilkligė ir kt.).
Atsiradus pirmiesiems glomerulonefrito požymiams, reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Nuo ūminio glomerulonefrito gydoma ligoninėje. Iš pradžių (kol yra patinimų, padidėjęs kraujospūdis) ligonis turi gulėti, jam duodama nesūdyto maisto. Gydoma šlapimą varančiais, kraujospūdį mažinančiais vaistais, jei glomerulonefritas prasidėjo po bakterijų sukeltos ligos – antimikrobiniais preparatais.
Ūminis glomerulonefritas dažniausiai per keletą mėnesių praeina. Pasveikus dar 2-3 m. reikia saugotis peršalimo, nedirbti kenksmingomis sąlygomis. Svarbu išsigydyti nesveikus dantis, lėtinį tonzilitą, ginekologinę ligą.
Sergantis lėtiniu glomerulonefritu dispanserizuojamas visą laiką. Norint išvengti ligos paūmėjimų, reikia neperšalti, vengti darbo su chemikalais, laikytis dietos (valgyti mažai sūdytą, nebaltyminį maistą), nerūkyti, negerti alkoholinių gėrimų, vartoti tik gydytojo paskirtus vaistus.
Labai sutrikus inkstų veiklai, daroma hemodializė (kraujas valomas dirbtinio inksto aparatu), jauniems persodinamas inkstas.