rachitas (lot. rachitis<gr. rhachis – stuburas) – vaikų liga, kuri pasireiškia pakankamai jauname amžiuje (vaikystėje, paauglystėje). Jai būdinga kaulų deformacija dėl medžiagų (ypač fosforo ir kalcio) apykaitos sutrikimo (besiformuojančio kaulo mineralizacijos sutrikimo) ir organizmo sistemų veiklos pažeidimų. Dažniau serga vaikai iki 2 m. amžiaus, ypač neišnešioti, gimę iš daugiavaisio nėštumo, dirbtinai maitinami, blogai prižiūrimi, sergantys virškinamojo trakto ir inkstų ligomis.
Pagrindine to priežastimi yra vitamino D stoka (jo trūkumas maiste; padidėjęs jo poreikis augant; blogas pasisavinimas žarnyne; sutrikusi sintezė organizme), taipogi dėl to sutrinka kalcio ir fosfatų rezorbcija žarnyne bei reabsorbcija inkstuose (kalcio augančiam organizmui reikia daugiau). Sutrikus kaulinio audinio mineralizacijai ir ligai progresuojant kaulai tampa minkšti, deformuojasi, iškrypsta, o dėl mažos Ca2+ koncentracijos serume galimi tetaniniai raumenų susitraukimai, traukuliai, mažas tonusas. Laiku negydant kaulų deformacijos išlieka visam gyvenimui.
Ligos požymių atsiranda 2-3 mėn. (kartais 4-6 savaičių) kūdikiui. Pirmiausia pažeidžiama nervų sistema. Kūdikis pasidaro irzlus, blogai miega, prakaituoja (ypač pakaušis); prakaitas sukelia niežulį, kūdikis trina galvą į pagalvę (pakaušis nuplinka). Laiku nepradėjus gydyti, pažeidžiami kaulai.
Minkštėjant ar vešint kauliniam audiniui, pasikeičia galvos forma, sustorėja šonkaulių galai, krūtinkaulis atsikiša į priekį, krūtinės ląsta pasidaro varpo pavidalo, atsiranda rachitinė kupra. Kūdikiui pradėjus sėdėti, gali iškrypti stuburas, pradėjus vaikščioti – kojos, dubens kaulai; gali atsirasti plokščiapėdystė.
Pavėluotai ir netaisyklingai dygsta dantys, ilgiau neužauga didysis momenėlis. Nusilpsta raumenys, padidėja pilvas, kūdikis vėliau pradeda laikyti galvą, remtis kojomis, sėdėti, stovėti, vaikščioti. Jam dažnai sutrinka virškinimas, jis sunkiau serga kvėpavimo organų ligomis, kartais prasideda mažakraujystė.
Sveikstant rachito požymiai išnyksta. Kūdikystėje sunkiau sirgus rachitu, lieka iškrypęs stuburas ar kojos, kreivi dantys.
Gydant rachitą, pirmiausia sutvarkomas kūdikio dienos režimas ir mityba. Jam reikia duoti mažiau karvės pieno (ne daugiau kaip ½ 1 per dieną), kruopų košių, sausainių. Geriau tinka rūgštūs pieno mišiniai (ypač kefyras), daržovių tyrė. Svarbu laiku pradėti duoti kiaušinio trynio, sviesto, kepenėlių. Jei ligonis neblogai jaučiasi, reikia daryti oro vonias, jį masažuoti, mankštinti. Vyresniam kaip 6 mėn. kūdikiui patartinos valgomosios druskos ir pušų ekstrakto vonios.
Sergantis rachitu gydomas vitaminais (ypač vitaminu D), kalcio preparatais, švitinamas ultravioletiniais spinduliais. Visa tai skiria gydytojas pediatras. Savo nuožiūra pradėti duoti vitaminą D arba keisti gydytojo nustatytą dozę ir gydymo trukmę negalima. Po rachito vaikas 2-3 m. dar turi būti prižiūrimas ir tikrinamas vaikų poliklinikoje. Skiepyti jį galima tik po metų.
Profilaktika.
Nėščioji (ypač paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais) turi kuo ilgiau būti gryname ore, laikytis režimo, valgyti pilnavertį vitaminingą maistą. Jei nėščioji serga, dirba kenksmingomis sąlygomis, gydytojas jai skiria vitamino D. Kūdikiui gimus, rachito profilaktika reikia pradėti rūpintis nuo pirmųjų jo gyvenimo dienų. Kambarį reikia dažnai vėdinti, kūdikį dažnai vežti į lauką, žiemą daryti oro vonias kambaryje, vasarą – lauke.
Svarbu laikytis tinkamo dienos ir maitinimo režimo, pasirūpinti, kad kūdikis su maistu gautų visų jo organizmui reikalingų maisto medžiagų, kūdikį grūdinti, masažuoti, mankštinti, maudyti. Krūtimi maitinamas kūdikis rachitu serga daug rečiau. Išnešiotam kūdikiui nuo trečios ar ketvirtos savaitės, neišnešiotam nuo antros pagal gydytojo pediatro nurodymus duodama vitamino C. Šio vitamino nereikia duoti mišriai ar dirbtinai maitinamam kūdikiui, nes kai kuriuose pieno mišiniuose jo yra pakankamai.