Difuzija – 1. sklidimas, plitimas, sklaidymasis, skverbimasis; 2. chem. savaiminis medžiagos sklidimas dėl atomų, molekulių ar kitų dalelių judėjimo toje pačioje medžiagoje arba susiliečiančiose medžiagose.

Difuzija yra savaiminis medžiagų susimaišymas. T. y. skirtingų medžiagų molekulių maišymasis arba skverbimasis iš vienos medžiagos į kitą, kurį sukelia atsitiktinis molekulių judėjimas, vadinamas difuzija.

Sparčiausiai maišosi dujinės medžiagos, lėčiausiai – kietos. Pastebėti difuzijos reiškinį kietose medžiagose galima tik po kelerių metų. Difuzijos sparta priklauso nuo medžiagų temperatūros. Aukštesnėje temperatūroje difuzija vyksta sparčiau, žemesnėje – lėčiau. Dėl difuzijos pasklinda kvapiųjų medžiagų aromatas ore, ištirpusi druska vandenyje, cukrus arbatoje.

Difuzija yra procesas, kai skystos arba dujinės medžiagos molekulės skverbiasi iš didesnės koncentracijos vietų link mažesnės koncentracijos, pagal koncentracijos gradientą, kol pasikirsto vienodai (netvarkingas molekulių judėjimas iš ten kur jų yra daugiau, tenai kur jų yra mažiau).

Pvz.: kraujyje, kuris atiteka iki audinių, maisto medžiagų ir deguonies yra daugiau, todėl jos pereina į kūno ląsteles, bet audinių ląstelėse anglies dioksido (susidariusio ląstelinio kvėpavimo reakcijų metu) vėlgi yra daugiau nei kraujyje, todėl šios dujos judą į kraują. Tuo pat metu vyksta skirtingų medžiagų difuzija į ląstelę bei iš ląstelės ir ji organizme kryptingai vyksta tol, kol medžiagų koncentracija susilygina ląstelės išorėje ir viduje.

Taigi medžiagos iš tirpalo, turinčio didesnę koncentraciją, į tirpalą, turintį mažesnę koncentraciją, pereina difuzijos būdu. Du tirpalus atskyrus pusiau laidžia membrana ir medžiagos koncentracijai vienoje membranos pusėje padidėjus, molekulės difunduos iš didesnės koncentracijos tirpalo į mažesnę. Koncentracijai abiejose membranos pusėse susilyginus, molekulės judės abiem kryptimis vienodai ir jų koncentracija tirpaluose nesikeis (t. y. medžiagos srautas bus lygus 0).