Globulinai (lot. globulus – rutulėlis) – kraujo, pieno baltymai (grupė), kurių polipeptidinė grandinė yra susispaudusi į rutuliuką.

Globulinai – paprastųjų baltymų grupė; jų molekulė beveik rutuliška. Jie netirpūs arba silpnai tirpūs vandenyje, bet tirpūs praskiestuose druskų tirpaluose, praskiestose rūgštyse, šarmuose. Globulinai (kartu su albuminais) yra vieni gausiausių žmogaus baltymų. Globulinų grupė sudaro apie 40% visų kraujo serumo baltymų, jie sintetinami kepenyse. Normali baltymų koncentracija žmogaus kraujo plazmoje yra 65-85 g/l, o bendras globulinų kiekis kraujo serume yra nuo 23 iki 35 g/l.

Aiškumo dėlei galima pasakyti, kad visus organizmo baltymus galima skirstyti pagal klasifikacijas. Bet, universalios klasifikacijos nėra, todėl dažnai yra vartojamos kelios klasifikacijos sistemos, kurios iš dalies prieštarauja viena kitai. Taigi, baltymai gali būti klasifikuojami, atsižvelgiant į tirpumą, molekulės formą, biologines funkcijas ir kitus požymius.

Klasifikavimas, remiantis molekulių forma. Atsižvelgiant į baltymų molekulių formą, baltymai skirstomi į globulinius ir fibrilinius. Globulinių baltymų ilgio ir pločio santykis yra mažesnis negu 10 kartų (1:10), dažniausiai jis ne didesnis kaip 3-4 kartai (1:3, 1:4). Fibrilinių baltymų šis santykis didesnis negu 10 kartų. Dauguma individualių žmogaus baltymų yra priskiriami globuliniams baltymams.

Globuliniams baltymams būdingas kompaktinis polipeptidinių grandinių išsidėstymas, susidaro panaši į rutulį (globule) forma. Globuliniai baltymai yra insulinas, kraujo plazmos baltymai, pernašos baltymai, fermentai, tam tikri struktūriniai baltymai ir kt.

Fibriliniai baltymai sudaryti iš polipeptidinių grandinių, kurios yra susuktos viena ant kitos ir sujungtos tarpusavyje skersiniais kovalentiniais ir vandeniliniais ryšiais, pluošto. Šios molekulės yra ilgos, kartais siūlų (fibrilių) formos. Fibriliniams baltymams priskiriami kolagenai, elastinas, keratinas, kurie atlieka struktūrinę žmogaus organizmo funkciją, taip pat miozinas, dalyvaujantis raumenų susitraukime, fibrinas – kraujo krešėjimo sistemos baltymas.

Atliekant kraujo plazmos elektroforezę yra išskiriamos kelios frakcijos: albuminai ir α-, β- ir γ-globulinai. Ten savo ruožtu dalijami į tipus ar klases (pvz., γ₁– ir γ₂-globulinų klasės: A, D, E ir G imunoglobulinai; α-globulinų tipai: α₁-, α₂– globulinai; β₁-, β₂– globulinai).

α-globulinų frakcija yra dalijama į du tipus. α₁-globulinai: α₁-antitripsinas; α₁-antichimotripsinas; rūgštusis glikoproteinas; serumo amiloidas; α₁-lipoproteinas. α₂-globulinai: haptoglobinas, α₂-makroglobulinas; ceruloplazminas; tiroksiną jungiantis globulinas; α₂-antiplazminas; C reaktyvusis baltymas; α₂-lipoproteinas; angiotenzinogenas.

ß-globulinai: β₂-mikroglobulinas; plazminogenas; angiostatinas; properdinas; lytinius hormonus jungiantis globulinas; transferinas.

γ-globulinai: imunoglobulinai, jie skirstomi į klases: imunoglobulinai A; imunoglobulinai D; imunoglobulinai E; imunoglobulinai G; imunoglobulinai.

Dauguma globulinų yra paprastieji baltymai, bet gali sudaryti sudėtinius baltymus – glikoproteinus, lipoproteinus, nukleinoproteinus, metaloproteinus. Taigi, globuliniai baltymai: limfos komponentai, hemoglobinas, imunoglobulinai, fermentai, kraujo krešėjimo baltymai (protrombinas, fibrinogenas) ir kt. Globulinų baltymai atlieka įvairias funkcijas: didina organizmo atsparumą, palaiko kraujo osmosinį slėgį (kartu su albuminais nedidelės molekulinės masės medžiagomis), pernašos funkcija, reguliacinė ir kt.

Gaminami γ- globulinų preparatai, turintys antikūnų prieš infekcinės ligos sukėlėjus. Vartojami kaip profilaktinė priemonė apsisaugoti nuo bakterijų ir virusų sukeltų ligų. Sergančio žmogaus ar gyvūno organizme globulinų daugėja.