Diamagnetikai – medžiagos atomo arba molekulės magnetinis momentas, nesant išorinio magnetinio lauko lygus nuliui.

Kitaip sakant, diamagnetikų atomuose arba molekulėse elektronų orbitiniai magnetiniai momentai orientuoti netvarkingai, ir jų vektorinė suma lygi nuliui. Reiškinys, kai magnetike, patalpintame į magnetinį lauką, atsiranda įmagnetėjimas, kurio kryptis yra priešinga išorinio magnetinio lauko krypčiai, vadinamas diamagnetizmu.

Įnešant diamagnetiką į magnetinį lauką, pakinta magnetinis srautas, indukuojasi elektrinis laukas, kuris pakeičia elektrono skriejimo orbita greitį, dėl ko atsiranda įmagnetėjimas, kurio kryptis priešinga išorinio magnetinio stiprio krypčiai.

diamagnetizmas pasireiškia visose be išimties medžiagose, nes jį sąlygoja išorinio magnetinio lauko poveikis į elektronų atomuose (molekulėse) orbitinius magnetinius momentus.

Medžiaga yra diamagnetinė tik tuo atveju, kai jos atomai ir molekulės neturi savo magnetinio momento. Diamagnetikų įmagnetėjimas nepriklauso nuo temperatūros.

Diamagnetikai yra: sidabras, auksas, deimantas, grafitas, bismutas, vanduo, spiritas, beveik visos dujos, išskyrus deguonį. (T. p. žr. term. Magnetikas.)