Sieros rūgštis – stipri neorganinė rūgštis; cheminė formulė – H₂SO₄. Gryna sieros rūgštis yra bespalvis aliejingas skystis. tankis 1,83 g/cm³. Verda 338 °C temperatūroje. Pramonėje daugiausia gaminama 96-98 % koncentruota sieros rūgštis. Sieros rūgštis yra labai stipri rūgštis.

Sieros rūgštis nepaprastai gerai sugeria vandenį, atskelia iš junginių vandenilio ir deguonies atomus ir sudaro vandenį. Atskėlusi iš celiuliozės (C₆H₁₀O₅)_n vandenį suanglėja.

Koncentruota sieros rūgštis yra stiprus oksidatorius (ypač karšta). geležis koncentruotoje sieros rūgštyje pasyvinasi (azoto rūgštis), todėl gali būti transportuojama geležinėje taroje. Išlieta koncentruota sieros rūgštis negaruoja, o sugeria iš oro vandens garus, todėl jos tūris didėja. Norint iš koncentruotos H₂SO₄ gauti mažesnės koncentracijos tirpalą – rūgštis pilama į vandenį (bet ne atvirkščiai!), kadangi skiedžiant rūgštį, išsiskiria labai daug šilumos.

Sieros rūgštis gaunama reaguojant vandeniui su sieros trioksidu (kietoji, bespalvė medžiaga). SO₃ gaunamas kataliziškai deguonimi oksiduojant sieros dioksidą. Be to, sieros rūgštyje gali tirpti jos anhidridas sieros trioksidas. Tai lemia didžiulę sieros rūgšties formų įvairovę.

Sieros rūgšties druskas – sulfatus gali sudaryti beveik visi žinomi metalai. Rūgščiąsias druskas vandenilio sulfatus (jonas HSO₄^–) sudaro šarminiai metalai.

Sieros rūgštis yra nebrangi rūgštis. Jos labai daug sunaudojama chemijos pramonėje (metinė apyvarta ~160 mln tonų.) H₂SO₄ labai reikalinga laboratorijoms ir pramonei. Didelis H₂SO₄ kiekis sunaudojamas mineralinių trąšų gamybai.

Dėl žmonių taršos atmosferoje atsiradusio SO₂ lietaus vandenyje randama sieros ir sulfito rūgščių.

Sieros rūgštis naudojama spalvotųjų retųjų metalų, vaistų, dažų, neorganinių rūgščių, sintetinių pluoštų gamybai, maisto pramonėje, juodųjų metalų ėsdinimui.