Dermatitas (lot. dermatitis<gr. derma – oda) – odos uždegimas.

Sukelia mechaniniai, fiziniai arba cheminiai dirgikliai. Daugelis dirgiklių sukelia dermatitą kiekvienam žmogui (paprastasis kontaktinis dermatitas), kiti – tik tiems žmonėms, kurie jautrūs tam dirgikliui (alerginis kontaktinis dermatitas).

Paprastasis kontaktinis dermatitas prasideda, kai ant odos patenka kai kurių cheminių medžiagų (pvz., stiprių rūgščių, šarmų), kai ją paveikia didelis karštis arba šaltis, saulės, rentgeno spinduliai. Toks ∆ atsiranda tuoj pat po dirginimo. Ligos požymiai priklauso nuo dirgiklio savybių ir veikimo trukmės. Pažeista oda parausta, joje iškyla pūslelių, pūslių, gali susidaryti erozijų, atsiverti įv. gylio opų.

Alerginiu kontaktiniu dermatitu serga žmonės, kurių oda pernelyg jautri. Tokį ∆ sukelia ant odos patekusios cheminės medžiagos (pvz., chromo, gyvsidabrio, nikelio junginiai, terpentinas, skalbimo priemonės), kai kurie vaistai (pvz., antibiotikai). Ligos požymių atsiranda po 6-8 h nuo dirginimo; per kitas 12 d. jie vis ryškėja. Pažeista oda parausta, paburksta, joje iškyla mazgelių, pūslelių, susidaro erozijų, vėliau šašų; ją peršti, degina, skauda. Paprastai per 2 savaites pasveikstama. Lėtinis ∆ gali atsirasti nuo ilgo silpnų dirgiklių poveikio. Nuo tokio oda sustorėja, išryškėja jos reljefas. Dažnai pasikartojantis ∆ gali pereiti į ↑ egzemą.

Augalų sukeltas dermatitas atsiranda prižiūrint, skinant kai kuriuos augalus. Asiūklio, vaistinės agurkles, rožių, kaktusų ir kitų augalų ar krūmų spygliai žaloja odą. Dėl to ją pradeda niežtėti, atsiranda įdrėskimų, kartais mazgelių. Kai kurie augalai (pvz., dirvinė, daržinė ir pelėžirninė karpažolė, vėdrynas, baltažiedė, plukė, aitrusis šilokas, stoginė perkūnropė, paprastoji kraujažolė), prisilietę prie odos, gali sukelti toksinį ∆. Tuomet oda patamsėja, joje atsiranda pūslelių ar net opų. Alerginį ∆ daugiausia sukelia raktažolės, chrizantemos, tulpių, hiacintų ir narcizų svogūnai, ambrozija. Kartais ∆ prasideda, kai po sąlyčio su alergiją sukeliančiais augalais (laukiniu barsčiu, sėjamuoju pasternoku, petražolėmis, krapais, morkomis, salierais, rūtomis, anyžiais) ir kt. augalais odą dar veikia saulės spinduliai.

Gydant pirmiausia šalinamas ∆ sukeliantis dirgiklis. Pažeista oda gydoma įvairiais tepalais, pavilgais, pabarstais, vonelėmis. Jeigu reikia, gydytojas dar skiria priešuždegiminių, antihistamininių preparatų, gliukokortikoidų ir kitokių vaistų.

Profilaktika: saugoti odą nuo žalojančių dirgiklių, naudoti specialius drabužius, pirštines, kaukes, apsauginius tepalus. Žmonėms reikia vengti tų augalų, kuriems jie yra pernelyg jautrūs. Alerginio kontaktinio ∆ gydymas ir profilaktika tokie patys kaip ir ∆ egzemos.

Dermatitas yra odos uždegimas, kuris gali atsirasti dėl alergijos ar kitokių odos sudirginimų (kuriuos ne visada pavyksta nustatyti). Keletas dermatito pavyzdžių:

•Egzema – neužkrečiama, dažnai pasikartojanti odos liga (uždegimas), kuriai būdinga niežėjimas, odos paraudimas, pūslelės, mazgeliai, šašai. Egzemos sukėlėjai gali būti patys įvairiausi – cheminės medžiagos, augalai, vanduo ir kt.

•Seborėjinis dermatitas – dėl riebalinių odos liaukų sekrecijos sutrikimų susidariusi patologinė odos būklė, kuri pagal vykstančių pokyčių eigą gali būti riebioji arba sausoji. Esant seborėjai (ant veido, plaukuotose vietos) atsiranda pleiskanos ir niežulys.

•Fotodermatitas – tai atvirų odos vietų uždegimas, atsiradęs dėl išoriškai ant odos ar į organizmo vidų patekusių medžiagų sąveikos su ultravioletiniais spinduliais.

•Atopinis dermatitas – sukelia alergenai, patekę į organizmą su maistu ar per įkvėptą orą. Bėrimai, odos paraudimai, pleiskanojimas, niežėjimas gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, kadangi atopinio dermatito atveju prie alergeno tiesiogiai nė nereikia liestis. Dažnai serga vaikai (pvz.: įkvėpę žiedadulkių, išgėrę pieno, nuo kiaušinių, erkių). Pažeista odą reikia gydyti, kitaip ji išsausėja, sustorėja, gali atsirasti spuogelių. Kai kurie gydytojai mano, kad šis dermatitas yra ne būtinai alerginė liga.

•Kontaktinis dermatitas – po kontakto su alergenu oda išberiama toje vietoje, kuri lietėsi. Alergenais gali būti kai kurie metalai, skalbimo milteliai, muilas, papuošalai, augalai. Yra daug būdų išsiaiškinti, kas sukelia alergiją (odos dūrio, aplikaciniai mėginiai, taikomos specialios dietos). Dėl alergenų įvairovės yra labai sunku nustatyti alergijos priežastį, todėl patartina patiems stebėti po ko ir kada liga paūmėja (maistas, kosmetika, higienos daiktai ir pan.). Įtarus ar nustačius alergeno šaltinį reikia stengtis jo nebenaudoti (alergizuojančių skalbimo miltelių rūšies, maisto patiekalų, kosmetikos, sintetinių rūbų ir t.t.).