Debilumas (lot. debititas < debilis – silpnas, bejėgis) – lengviausia įgimta silpnaprotystė, protinis atsilikimas – oligofrenija. Jie sugeba mokytis specialiose pagalbinėse mokyklose, gali įgyti nesudėtingų darbo įgūdžių.

Debilų intelekto koeficientas (IQ) 50-70 ir jie sudaro ³/₄ visų protiškai atsilikusių vaikų. Pasireiškia sulaukus 3-4 metų. Debilas gali būti jaudrus, užsispyręs arba vangus. Jis nesavarankiškas, lengvai pasiduoda įtaigai, nors jo emocijos ir valia geriau susiformavusi negu kitų protiškai atsilikusių vaikų.

Toks vaikas nesmalsus, stengiasi mėgdžioti kitus. Jis blogai supranta abstrakčias sąvokas, nesugeba logiškai protauti. Jo mąstymas lėtas, vien konkretus, menka erudicija. Dažnai debilas pasižymi mechanine atmintimi, gali sukaupti žinių, išmokti skaityti, rašyti, šiek tiek skaičiuoti. Svarbu tik jį tinkamai auklėti ir mokyti.

Debilumas dažnai nustatomas tada, kai vaikas pradeda lankyti mokyklą; jam būna per sunki bendrojo lavinimo programa. Mokomas pagalbinėje mokykloje, dažnai sugeba įsigyti profesiją ir vėliau prisitaikyti prie visuomenės bei gyvenimo sąlygų.