Hipotireozė (gr. hypo…- sumažėjimo priešdėlis + lot. thyreoidea – skydliaukė) – skydliaukės funkcijos sumažėjimas. Dėl hipotireozės organizme ima stokoti jos hormonų tiroksino ir trijodtironino bei lėtėja organizmo medžiagų apykaita. Hipotireozė būna įgimta (dėl nėštumo toksikozės, sutrikus vaisiaus vystymuisi) ir įgyta (po skydliaukės ligos, operacijos, dėl skydliaukės atrofijos, gydant didelėmis radioaktyviojo jodo dozėmis). Suaugusiam žmogui hipotireozė sukelia miksedemą, vaikui – kretinizmą.
Hipotireozė – (hipotiroidizmas, hipotirozė) skydliaukės funkcijos sumažėjimas, kuri pasireiškia ilgalaikiu, sumažėjusiu skydliaukės gaminamų hormonų kiekiu. T. y. specifinė organizmo būklė – sindromas, kuris susijęs su reakcija į žemą skydliaukės hormonų koncentracijos lygį. O kompensavus reikalingą hormonų lygį, šie simptomai išnyksta.
Pirminės hipotireozės metu, sumažėjęs tiroidinių hormonų išskyrimas pasireiškia esant pačios skydliaukės patologiniams procesams. Tokiu metu, posmegeninės liaukos arba tiesiog hipofizės išskiriamas tirotropinio hormono (tirotropinas, TTH) kiekis, palyginus su norma, netgi padidėja. Pirminė hipotireozė gali pasireikšti dėl skydliaukės aplazijos arba hipoplazijos, o ankstyvo amžiaus vaikams gali pasireikšti kartu su kretinizmu ir kurtumu.
Taip pat viena iš priežasčių gali būti operatyvus skydliaukės ligų gydymo būdas, pakartotinai naudojant radioaktyviojo jodo preparatus (pvz., gydant hipertiroidizmą) ar ilgalaike terapija antitiroidiniais vaistais. Tokiu atveju, hipotireozės vystymosi raida, pasireiškia ne tik sukelta komplikacijų dėl gydymo metodų naudojimo arba jų perteklinės apimties, bet ir pagrindinio patologinio proceso savybėmis (hormonų biosintezės sutrikimais arba jodo trūkumu tam tikrose gyvenamosiose vietovėse; uždegiminiais susirgimais, dažniausiai autoimuninės kilmės ir kt.).
Kalbant kiek plačiau apie hipotireozę, kuri gali nutikti dėl nepakankamo jodo patekimo į organizmą (endeminė struma arba gūžys), reikia pasakyti, kad toks sutrikimas pasitaiko žmonėms gyvenantiems tokiuose rajonuose, kur jodo kiekis vandenyje ir dirvožemyje yra nepakankamas. Jei jodo patekimas į organizmą yra nepakankamas, tai jodo turinčių hormonų (skydliaukės hormonų) gamyba sumažėja. O tai jau skatina TTH hormonų sustiprintą sekreciją (dėl susilpnėjusio skydliaukės hormonų poveikio į hipofizę pagal neigiamo atgalinio ryšio mechanizmą). Dėl tokios sustiprintos TTH sekrecijos poveikio atsiranda kompensacinis skydliaukės padidėjimas (hiperplazija), bet jodo turinčių skydliaukės hormonų gamyba tuomet vis tiek nepadidėja.
Antrinė hipotireozė pasireiškia patologiniais procesais posmegeninės liaukos arba hipofizės sistemoje, o išskiriamo tirotropinio hormono (tirotropinas, TTH) koncentracija kraujyje yra sumažėjusi.
Taigi, hipotireozės patogenezės metu, nustatoma sumažėjusi jodą turinčių skydliaukės hormonų tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) biosintezė ir sekrecija į kraują, taipogi visų medžiagos apykaitos būdų slopinimas.
Hipotireozės metu deguonies vartojimas, šilumos gamyba ir apykaita sumažėja, sutrinka baltymų ir nukleorūgščių sintezė, organizme ima kauptis baltymų skilimo medžiagos. Sulėtėja riebalų skilimo produktų utilizacija ir gliukozės pasisavinimas žarnyne, lėtėja apykaitiniai procesai galvos smegenų audiniuose, sumažėja kortikosteroidinių hormonų biosintezė ir lytinių hormonų apykaita.
Odoje, poodyje, organuose ir audiniuose kaupiasi mucininės medžiagos – glikozaminoglikanai, hialurono ir chondroitino rūgštys, kurios užlaikydamos vandenį sukelia tam tikros kilmės patinimus (paburkimą). Ištinimai pagrinde atsiranda dėl to, kad poodiniame audinyje kaupiasi jau paminėtos medžiagos. Jų perteklius sukelia tarpląstelinės medžiagos koloidinių struktūrų pakitimus, yra sustiprinamas jos hidrofiliškumas ir surišami natrio jonai, ko eigoje vanduo yra užlaikomas.
Šios ligos metu, skydliaukės audinyje pasireiškia aplazija, hipoplazija (kai kada hiperplazija), atrofija (paprastai skydliaukės audinio atrofija išsivysto po chroninių uždegiminių procesų, nuo ilgalaikio jodo turinčių ir antitiroidinių priemonių naudojimo).
Hipotireozės ligos vystymosi eiga vyksta lėtai, simptomai atsiranda negreitai, todėl ligoniai dažnokai ilgai nesikreipia į gydymo įstaigas. O apsilankius, pacientas skundžiasi neveiklumu, nenoru judėt, nuovargiu, staigiu atminties pablogėjimu, mieguistumu, šalčio nepernešimu, patinimais, odos sausumu, vidurių užkietėjimu, kūno masės pokyčiais. Tokių ligonių judesiai lėti, žvilgsnis abejingas, veido kontūrai suapvalėję (ištinęs), akies apatinių vokų dalyje matosi žymus patinimas, lūpos ir pablyškęs veidas gali turėti cianozės požymių, silpni ir lūžinėjantys plaukai ir nagai. Ligoniams, ypač vaikštant ir atliekant staigius judesius, jaučiamas dusulys, atsiranda skausmas širdies ir krūtinės plote.
Pas visų ligonių, vienokiu ar kitokiu atveju, pastebimas psichiniai sutrikimai, sumažėjusi lytinių liaukų funkcijos, periferinės nervų sistemos sutrikimai. Pradėjus gydymą pavėluotai ar netinkamai gali ištikti labai sunki ligos forma. Ypač didesnės komplikacijos gali atsirasti vyresniame amžiuje ir ištikti hipotireoidinė koma. Kraštutinis hipotireozės klinikinių simptomų pasireiškimas suaugusiems yra laikoma miksedema, o vaikams – kretinizmas.
Hipotiroidizmas pagrinde gydomas pakaitine hormonų terapija.