boras gamtoje ir buityje.

Boras – trivalentis nemetalas. Elementinis boras gamtoje neaptinkamas, sutinkamas tik įvairiuose junginiuose ir yra plačiai paplitęs – boratai, borosilikatai, kaip priemaiša mineraluose, tam tikri kiekiai aptinkami požeminiame vandenyje. Yra žinoma keletas boro alotropinių atmainų.

Boras plačiai vartojamas įvairios pramonės šakose (pirotechnikoje, tekstilėje, kaip cheminė medžiaga, atominėje energetikoje, elektronikoje, metalurgijoje, medicinoje ir kt.) ir yra svarbus mikroelementas, kuris reikalingas normaliai augalų gyvybinei veiklai palaikyti. Boro stoka stabdo jų vystymąsi ir kultūriniuose augaluose skatina atsirasti įvairias ligas.

Boro svarba žmogaus organizmui.

Žmogaus organizme boro reikšmė pakankamai mažai ištyrinėta ir rasti informacijos, kuri būtų iš patikimų šaltinių ir pagrįstų kompetetingais daugiakartiniais tyrinėjimais labai sunku. Paprastai, naujausi tyrinėjimai, užtrunka pakankamai ilgą laiką, o po to lėtai keliauja iki plačiosios visuomenės. Kaip ten bebūtų, turime ką turime, o boras aptinkamas daugelyje žmogaus organizmo audinių (raumenų, kaulų, kraujyje).

Galima aptikti tokios informacijos, kad boras dalyvauja reguliuojant centrinės nervų sistemos veiklą ir turi poveikį lytinėms ir skydliaukės liaukoms. Taipogi, kadangi yra aptinkamas kauluose, laikoma, jog jis turi poveikį formuojant kaulinį audinį ir turi įtakos jų tvirtumui bei stabdo osteoporozės išsivystymą;

padeda tokių mineralų kaip fosforas, kalcis ir magnis normaliai apykaitai;

turi reikšmę susidarant vitamino D formoms organizme.

Tiesos beieškant.

Dažnai minima, kad boras turi poveikį normalizuojant hormoninį foną ir gerina organizme testosterono ir estrogenų santykį. Taip pat minima, kad vartojant 2,5 – 3 mg boro per parą, padidėja estrogenų ir testosterono kiekis bei gali skatinti anabolizmo procesus. Kaip ten bebūtų, galimas daiktas, kad boras turi kažkokį tai poveikį normalizuojant hormoninį foną ar santykį, bet sportininkų pastebėjimais, boras kaip testosterono skatintojas (testosterono busteris) veikia blogai. O juo labiau, apie pakitimus raumens jėgoje ar masėje per treniruočių periodą nėra nei ko kalbėti.

Dar įdomesni teiginiai aptikti viename straipsnyje, neva apie boro tyrimų ataskaitą. Ten teigiama, kad boras išties stimuliuojančiai veikia kai kurių hormonų veiklą ir pastebimas teigiamas boro poveikis augimo procesams ir netgi turi įtakos gyvenimo trukmei, užtikrinant ilgaamžiškumą. Bet tuoj pat po keleto sakinių rašoma, kad boras turi slopinantį poveikį kai kuriems fermentams (būtent katalazėms ir fosfatazėms) ir tiems patiems hormonams (tik nepaminėta kokiems). Tai boras teigiamai veikia hormoninę sistemą ar ne?

Kitame, panašiame užsienio straipsnyje, aptinkama tokia informacija, kad boras iš tikro teigiamai veikia hormonų lygį (būtent testosterono ir estrogenų), masės augimą, angliavandenių ir riebalų apykaitą, sustiprina insulino savybes mažinti cukraus lygį kraujyje. Bet čia jau teigiama, kad boras dalyvauja visuose fermentiniuose procesuose ir apie jokį jų slopinantį poveikį nėra nei kalbos.

Vienareikšmiškai teigti, kad yra vienaip ar kitaip šiandienai dar negalime, bala jį žino, gal kai kuriais atvejais boras daro organizmui vienokį poveikį, o kitais kitokį. Todėl, kol nėra paskelbta konkrečių ir daugiakartiniais patikimais tyrimais patvirtintos informacijos, mes nesiimame skelbti bet kokios. Na o jei tokia informacija bus aptikta, mes ją būtinai pasistengsime pasidalinti. O kol kas skelbiame tai ką žinome.

Aptikimas maisto šaltiniuose ir galima paros norma.

Su maistu, žmogaus organizmas kasdien gauna 0.5-3 mg boro, šiuo metu tokios ir yra rekomenduojamos paros normos.

Gyvulinės kilmės maisto produktuose boro yra mažai. Daugiausiai šio elemento žmogus gauna iš įvairių vaisių ir daržovių, ankštinių, riešutų, razinų, taipogi tam tikri kiekiai yra geriamame vandenyje.

Visą reikiamą kiekį paros normos žmogus gauna iš maisto, nebent augalinės kilmės produktų visai nevartojama. O kadangi trūkumo pašaliniai požymiai kol kas tiksliai nežinomi, tai jų pateikti ir negalime. Bet kaip ten bebūtų, jei tam tikri šio elemento kiekiai yra aptinkami organizme tai vadinasi jie yra jam reikalingi.

Kitu atveju, jei boras būtų mūsų organizmui svetima nepriimtina medžiaga ir jo aptinkami kiekiai organizme būtų tik kaip nepageidaujamos svetimos medžiagos sankaupos, tai vargu ar vaisiai ir daržovės galėtų būti mūsų taip mėgiamas maistas ir dar laikomas sveiku. Greičiausiai, po vaisių ir daržovių suvartojimo, mažų mažiausiai be alerginių reakcijų neapsieitume.

Bet kita vertus, reikia suprasti ir tai, kad boro norma, trūkumas ir perteklius yra taipogi realus dalykas. Teigiama, jog gaunant boro per parą 20 mg gali atsirasti toksiškas poveikis ir gali sukelti apsinuodijimą ar kenkti reprodukcinei funkcijai. Žinoma perteklius turi savo poveikį ir kepenims, inkstams ir virškinimo sistemai, kas savaime taip pat nepraeis be pėdsakų.

Taigi boro junginiai toksiški tik didesniais kiekiais negu jau nurodyta ir, ko gero, jo nereiktų ieškoti specialių papildų pavidalų, mes jo gauname pakankamai su maistu.

Rekomenduojama nėščioms moterims atsargiai vartoti vandenį, kuriame boro kiekis viršija leidžiamas normas, kad boras nepakenktų vaisiaus vystymuisi. Europos Sąjungoje nustatytas boro koncentracijos standartas geriamajame vandenyje yra 1 mg/l;

boro viršutinė riba suaugusiems žmonėms – 0,16 mg boro/kg kūno svorio per parą arba vidutiniškai apie 10 mg boro per parą.

Pasaulio sveikatos organizacija yra nustačiusi priimtiną saugų vidutinį boro suvartojimo per parą intervalą suaugusiesiems – 1–13 mg, o rekomenduojama boro koncentracija geriamajame vandenyje – 2,4 mg/l.