Antiseptikai (gr. anti- – priešingybės priešdėlis + septikos – puvimo, pūdantis) – dezinfekuojančios ir konservuojančios (mikroorganizmus naikinančios) medžiagos.
Jais naikinami mikrobai, esantys odos ir gleivinių paviršiuje, žaizdoje, opoje arba kūno ertmėse. Kaip antiseptikai dažniausiai vartojami kai kurie chloro junginiai (chloraminai, chlorkalkės, pantocidas), jodo preparatai, oksiduojančios medžiagos (vandenilio peroksidas, kalio permanganatas), sunkiųjų metalų druskos (pvz., sidabro nitratas, cinko sulfatas), etilo alkoholis, aldehidai (pvz., formalinas, ciminalis), fenolis, krezoliai (pvz., heksachlorofenas, rezorcinas), detergentai (cerigelis, rokalis), kai kurios rūgštys (pvz., salicilo, boro rūgštis), šarmai (amo-niako tirpalas, natrio hidrokarbonatas), dažų grupės antiseptikai (etakridinas, briliantinis žaliasis, metileno mėlynasis), nitrofurano dariniai (pvz., furacilinas).
Dauguma antiseptikų naikina mikrobus, bet nepažeidžia jų sporų. Kai kurie antiseptikai naikina grybelius, o formaldehidas stipriai veikia ir virusus. Antiseptikų poveikį gali susilpninti susitelkę pūliai, nešvarumai, kraujo krešuliai. Karšti antiseptikai veikia stipriau. Koncentruotesni antiseptiniai tirpalai vartojami kaip dezinfekuojančios medžiagos.
Dažniausiai antiseptikais (jų tepalais, pastomis, linimentais, pabarstais, tirpalais) gydomos odos ligos, pvz., 10% spiritiniu jodo tirpalu tepama grybelinės ligos apimta oda, briliantinio žaliojo arba metileno mėlynojo spiritiniu tirpalu odos pūlinukai.
Sergant akių liga (pvz., uždegimu), antiseptikų (pvz., cinko sulfato) tirpalas lašinamas į akis. Labai dažnai antiseptiniai (furacilino, etakridino laktato, ciminalio, kalio permanganato, vandenilio peroksido) tirpalai vartojami chirurgijoje. Jais gydomos trofinės opos, pragulos, nudegimai, pūliuojančios žaizdos.
Stomatologijoje (kilus burnos, liežuvio ar dantenų uždegimui) antiseptiniu (furacilino, kalio permanganato) tirpalu skalaujama burna. Antiseptikai dedama ir į dantų pastas. Sergant ausų, nosies ar gerklės liga (pvz., angina), antiseptiniu (furacilino, kalio permanganato) tirpalu skalaujama gerklė. Kai kurių antiseptikų tirpalai lašinami į ausis.
Ginekologijoje antiseptiniais (furacilino, kalio permanganato) tirpalais plaunami mikrobų pažeisti išoriniai lytiniai organai, daromos jų vonelės, urologijoje (pvz., kilus šlapimo pūslės uždegimui) – plaunama šlapimo pūslė. Kai kuriais antiseptikais (pvz., furacilinu) gali būti naikinami mikrobai, esantys virškinamajame trakte.
Kai kurių antiseptikų (pvz., kalio permanganato, vandenilio peroksido) tirpalai yra nepatvarūs. Dėl to juos reikia vartoti šviežiai paruoštus (geriausia prieš pat vartojant). Nebetinka silpnai putojantis vandenilio peroksido arba parudavęs kalio permanganato tirpalas. Ilgiau pastovėję kai kurių antiseptikų (pvz., furacilino) tirpalai gali sukelti odos uždegimą, alerginę reakciją.
Labai atsargiai antiseptiniais tirpalais, tepalais arba pabarstais gydoma pažeista (supūliavusi, iššutusi) naujagimio oda. Pro ją (net sveiką) antiseptikai (ypač tirpstantys riebaluose) gali susigerti į kraują ir apnuodyti organizmą. Itin jautri yra veido, kaklo, pažastų, kirkšnių ir tarpvietės oda. Naujagimiui gydyti negalima vartoti boro rūgšties tirpalų ir tepalų.